Gąsdinimų dėl galimos finansų krizės nereikėtų bijoti, o nekilnojamojo turto rinka pati turi susireguliuoti, teigia didžiausių šalies bankų vadovai. Anot jų, šalies ekonomika yra sveika.
Vakar premjeras Gediminas Kirkilas Vyriausybėje tradiciškai susitiko su SEB banko prezidentu Audriumi Žiugžda, „Hansabanko” valdybos pirmininku Giedriumi Dusevičiumi ir „Sampo” banko valdybos pirmininku Gintautu Galvanausku.
„Lietuvoje apie 80 procentų paskolų yra suteikiama eurais, todėl jų palūkanas labiausiai įtakoja Europos centrinio banko sprendimai. Paskolų kokybė ir toliau išlieka labai aukšta visame bankiniame sektoriuje”, – po susitikimo sakė SEB banko vadovas A. Žiugžda.
Anot jo, nekilnojamojo turto rinkos kilimą ir kritimą lemia paklausa, šiuo metu kainos joje stabilizavosi. Tam tikra jų korekcija skirtinguose segmentuose gali būti, tačiau kalbėti apie rinkos smukimą būtų neatsakinga.
„Hansabanko” vadovas G. Dusevičius aiškino, kad būsto paklausa paskutinį ketvirtį yra sumažėjusi, nes gyventojai laukia, kad galbūt kainos keisis, tačiau tai yra daugiau psichologinio pobūdžio veiksniai. Vidutiniškai paskolos būstui augo 70 proc., o šiemet prognozuojamas 50 proc. augimas.
Vidutinė metinė infliacija, bankininkų teigimu, antrajame šių metų pusmetyje turėtų sumažėti ir sieks apie 6,5 proc.
Griežtinti kreditavimą komerciniai bankai ketinimų neturi, nes paskolų politika griežtėja natūraliai – tai įvyko jau pernai augant palūkanų normai. Anot „Sampo” vadovo G. Galvanausko, skolinimosi kaštai auga, todėl paskolų pastaruoju metu mažėja.
Bankininkai prognozavo, kad šiemet komercinių bankų pelningumas išliks toks pat, kaip pernai, nes „pajamos ateina iš ilgalaikių paskolų”, kurios sudaro daugumą.
Investicijoms į vertybinius popierius bankai paskolų neteikia, o iš vartojimo paskolų tam panaudota kreditų dalis gali būti labai maža, tad klientų nemokumo problemų bankai kol kas nejaučia.
