Lietuvos bankas (LB) pristatė atsakingo skolinimosi nuostatus, pagal kuriuos bankai nuo šio lapkričio negalės skolinti daugiau nei 85 proc. būsto vertės.
Griežtesni reikalavimai taikomi antram ir kitiems kreditams.
Išskyrus išimtis skolinantis žemės ūkio paskirties žemei, bankas neskolins daugiau nei 40 proc. sklypo vertės. Paskolos laikas negalės būti ilgesnis nei 40 metų, o įmokos visoms paskoloms mokėti – ne daugiau 40 proc. mėnesinių pajamų.
„Atsakingo skolinimosi nuostatos (ASN) nėra panacėja, kuri išgydys netolimos praeities paskolų bumo žaizdas. Tai greičiau skiepai, padėsiantys tramdyti pandeminį svaiginimąsi paskolomis ir gyvenimą ne pagal kišenę. Tik atsakingai skolindami ir skolindamiesi mažinsime skaudžiai sprogstančių kainų burbulų pūtimąsi bei ekonomikos nesubalansuotumų riziką”, – teigia LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, tokiomis taisyklėmis siekiama išlaikyti sveiką skolinimosi rinką ir apsisaugoti nuo burbulų ateityje.
DELFI rašė, kad visoje Lietuvoje krizės metais nuperkama apie 90 proc. būsto be būsto paskolos, Vilniuje tokia dalis sudaro 60 proc. Tačiau Lietuvoje vis dar yra projektų, kur teikiama ir iki 100 proc. būsto vertės.
„Mes išreiškėme savo nuomonę, manome, kad tai nėra teisingas žingsnis. Bet bendras supratimas su komerciniais bankais (dėl ASN) yra pasiektas”, – sakė LB vadovas. Jo teigimu, dauguma paskolų jau dabar išduodamos bankams skolinant tik 80-85 proc. turto vertės. Šių metų pirmąjį pusmetį pradelstos paskolos visame būsto paskolų portfelyje sudarė apie 8,65 proc. Jei tokios ASN būtų priimtos prieš pat NT bumą 2004 m., bankai nebūtų išdavę paskolų už maždaug 1,7 mlrd. litų.
Anot V. Vasiliausko, daugiausia diskusijų su bankais kėlė nuostata, kad visų paskolų įmokos neturi viršyti 40 proc. mėnesinių asmens pajamų, kuomet bankai šį limitą norėjo padidinti iki 50 proc. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigia, kad taip norėta suteikti galimybes pasiskolinti turtingiausiam sluoksniui.
„Yra nemažas segmentas klientų, kurie uždirba 10-15 tūkst. ir jiems pakankamai lieka pajamų ir 50 proc. pajamų skiriant geresniam būstui įsigyti. Tokiais atvejais jiems nėra didelės rizikos ir tai yra gan reikšmingas segmentas”, – žurnalistams po LB spaudos konferencijos sakė S. Kropas.
Anot V. Vasiliausko, nuostatų nesilaikantiems komerciniams bankams, sankcijos bus taikomos „bendrais pagrindais”.
Pigins būstą, lėtins atsigavimą
„Ober – Haus” Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis vasaros pradžioje, paskelbus apie tokias LB iniciatyvas, teigė, kad nauja tvarka užkirstų kelią daugeliui jaunų šeimų lengviau įsigyti būstą, nes šiuo metu bankai dažnai skolina daugiau nei 85 proc. būsto vertės.
„Tai suprastintų esamas skolinimosi sąlygas ir turėtų neigiamos įtakos sandorių kiekiui ir NT kainoms, tačiau sunku pasakyti, kokio masto įtaka tai bus”, – sako S. Vagonis. Jis skaičiuoja, kad šeima, norėdama įsigyti dviejų kambarių butą miegamajame rajone turės turėti apie 30-40 tūkst. lėšų pradiniam įnašui.
„Swedbank” vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis savo komentare teigė, kad jei LB parengtos nuostatos dėl tvaraus skolinimo taps privalomomis, būsto pirkėjai galės mėginti gauti vartojamąją paskolą pradiniam įnašui, arba ieškoti pinigų greitų kreditų bendrovėse.
„Bet kuriuo atveju, atsakingo skolinimo gairės yra gera iniciatyva ir ilguoju laikotarpiu turės teigiamą poveikį finansų sistemos ir ekonomikos tvarumui”, – teigia N. Mačiulis. Jis nurodo, kad nuo NT sprogusio burbulo mažiausiai nukentėjo tos šalys, kur paskola negali būti didesnė nei 80 proc. perkamo turto vertė.
Lietuvos nekilnojamo turto asociacijos vadovas Robertas Dargis įsitikinęs, kad LB parengtos gairės turės įtaką NT rinkai, tačiau dar sunku nuspėti kokią.
