Lietuvos rinkoje žemės sklypų kainos nemažėja, teigia ekspertai. „Žemės sklypų kaina galėtų sumažėti tik tuo atveju, jei rinkoje padidėtų pasiūla. Šiuo metu to tikrai nesitikima, nes žemės ištekliai yra riboti”, – tinklalapiui Verslosavaite.lt teigė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų grupės” rinkodaros direktorius Darius Dulskis.
Registrų centro duomenimis, brangiausiai žemė parduodama didžiuosiuose miestuose – daugiaaukščių ir komercinės paskirties statybai, o pigiausiai – nepaklausiose, neišvystytose kaimiškose teritorijose.
Šiemet už žemės ūkio paskirties sklypo hektarą gali tekti pakloti nuo 1,5 tūkst. iki 3 mln. litų, o žemės, naudojamos prekiniam ūkiui, vidutinė kaina – apie 3 tūkst. litų už hektarą.
Tačiau toli nuo didmiesčių esančių žemės ūkio paskirties sklypų kainos žymiai mažesnės. Jos vertinamos ne tik pagal vietą, bet ir derlingumą. Hektarą žemės galima nusipirkti ir už 5 tūkst., ir už 400 litų.
Brangiausia dirbama žemė – Kauno, Panevėžio, Marijampolės apskrityse, nes čia – derlingiausi ir tinkamiausi žemės ūkiui sklypai.
Panašiai yra ir su nuomos mokesčiu: kur žemė kainuoja daugiau, brangesnė būna ir jos nuoma. Jos vidurkis Lietuvoje yra maždaug 60 litų už hektarą, nors kai kur siekia ir 200-300 litų.
Lietuvos agrarinės ekonomikos specialistai teigia, kad laipsniškai didinamos tiesioginės išmokos už dirbamą žemę padidins ūkininkų pajamas, tad žemės ūkio paskirties žemės nuomos ir pardavimo kainos turėtų didėti. Manoma, kad per kelerius artimiausius metus vidutinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos bei pardavimo kainos dar gali augti iki 50 procentų.