Specialistų įspėjimų nepaisantys žmonės džiaugiasi galimybe įsigyti pigų pirkinį
Prekių iš antrų rankų siūlytojai atranda vis naujų rinkų. Prie dėvėtų drabužių, ne pirmos jaunystės automobilių, buitinės technikos ar baldų jau spėję priprasti lietuviai nesipurto net naudotų plastikinių langų.
Reikia akylai išnagrinėti
Prieš kelerius metus atsiradusio verslo atstovai tikino klientų stoka nesiskundžiantys. Esą pirkėjai džiaugiasi galimybe naudotus langus įsigyti gerokai pigiau nei naujus ir ekspertų perspėjimų dėl gaminių kokybės bei patvarumo nebijo.
„Be abejo, gali pasitaikyti koks smulkus defektas – nudaužtas kampelis, išklerusios tarpinės ar kas nors panašaus. Todėl renkantis naudotus langus reikia atidžiai juos apžiūrėti, – patirtimi dalijosi Plungės rajone gyvenanti Albina Vaišnorienė. – Vieną langą įsistatėme pernai, dar kelis šiemet ir kol kas jokių rūpesčių neturime. Jie ir sandarūs, ir puikiai varstosi, labai leng-vai nuvalomi.”
Skirtingų matmenų naudoti plastikiniai langai Vaišnorams kainavo nuo 220 iki 280 litų – bemaž perpus pigiau, nei būtų tekę mokėti už naujus.
Pasak pašnekovės, tarp kaimo gyventojų tai gana paklausi prekė. Apie naudotus vokiečių gamybos langus moteris sužinojusi iš kaimynų.
A.Vaišnorienė yra pastebėjusi, kad dažniausiai tokie langai statomi senos statybos pastatuose. Juos itin patogu montuoti į medinius statinius, nes, reikalui esant, nesudėtinga padidinti angą.
„Mes patys specialiai pirkome didesnius langus, kad patalpose būtų šviesiau, erdviau. Taigi angas teko didinti”, – aiškino moteris.
Iš Vokietijos pargabenamą produkciją lietuvių prekeiviai dažniausiai siūlo turgavietėse, nemažai skelbimų galima rasti ir internete. Tokių langų kaina svyruoja maždaug nuo 100 iki 400 litų.
Neretai pabrėžiama, kad užsienio šalyje jie išmontuojami ne dėl blogos kokybės, o dėl to, kad pastatai griaunami. Ar tokia informacija patikima, galima tik spėlioti.
Tinka ir pasiturintiesiems
Trejus metus šiuo verslu užsiimantis Romas iš Kelmės pasakojo, jog naudotus langus žmonės noriai stato ir gamybinės paskirties, ir gyvenamosiose patalpose.
Naudotų langų prekeivis tikino, kad susidomėjimas tokiomis prekėmis neslūgsta, o klientų sulaukiama net iš sostinės. Tačiau pastaraisiais metais esą gerokai padaugėjo ir šia veikla užsiimančių konkurentų.
Kretingoje naudotais langais prekiaujantis Arvydas Petrauskas antrino, kad tokių prekių dairosi įvairių poreikių turintys klientai, ne tik tie, kurie neišgali nusipirkti naujo gaminio.
„Pirkėjų yra ir nepasiturinčių, ir turtingų, ir iš kaimo, ir iš miesto. Ne visi žmonės Lietuvoje gali įpirkti naujus langus, be to, tenka ilgai laukti, kol juos pagamins. Kita vertus, kam žmogui sandėliuke ar suklypusiame namuke kaime dėti naują langą? Plastikas gali stovėti šimtą metų, jis nei supus, nei suges. O lango sandarumą galima reguliuoti. Pats prieš trejetą metų namuose susidėjau naudotus langus ir nesiskundžiu”, – kalbėjo A.Petrauskas.
Atsakomybė – pirkėjams
Stiklo paketų gamintojos bendrovės „Etna” generalinis direktorius Kęstutis Grigaitis mano, kad iš užsienio atvežtų naudotų langų populiarumas po truputį blėsta.
„Šiandien, kai Lietuvoje plastikinių langų pasirinkimas itin didelis, naudotus langus montuoti tiesiog neapsimoka”, – įsitikinęs K.Grigaitis.
Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad prieš keletą metų iš Vokietijos parvežti po porą trejetą metų stovėję langai buvo geresnės kokybės, nei anksčiau Lietuvoje parduodami nauji ir pigesni lenkiški ar čekiški langai.
Nusprendusiesiems įsigyti naudotą langą K.Grigaitis pirmiausia patarė atkreipti dėmesį į tai, kad atsakomybę už gaminio kokybę teks prisiimti patiems. Taip pat nereikėtų užmiršti, jog tokie langai jau buvo kartą sumontuoti, todėl yra nemaža tikimybė, kad dėl to jie galėjo deformuotis.
„Etnos” vadovo teigimu, naudotus langus remontuoti bus sudėtingiau, kaip ir prireikus rasti jiems būtinų detalių.
„Tokius langus galima bandyti dėti ūkiniame pastate, verandoje – ten, kur nėra labai svarbus sandarumas ir kitos komfortą patalpoje užtikrinančios savybės. Perkantiems naudotus langus derėtų atkreipti dėmesį į jų tarpines, ar šios nėra susidėvėjusios”, – patarė specialistas.
Ne mažiau svarbūs ir lango stik-lai. O naudoti langai dažniausiai būna su senos kartos stiklais, nes šilumą taupantys selektyviniai atsirado palyginti neseniai.
Įžvelgia žmonių kvailinimą
„Ar seni batai, ar senas drabužis, ar senas televizorius – nė vienas daiktas negali prilygti naujam. Apie naudotus langus nėra net ko kalbėti. Langai yra atitverianti konstrukcija, užtikrinanti garso, šilumos izoliaciją. Nuo jų priklauso ir pastato ilgaamžiškumas. Ar visa tai gali užtikrinti nežinia kieno ir nežinia kada pagamintas langas?” – klausė Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos vadovas, įmonių grupės „Megrame” prezidentas Juozas Magelinskas.
Jo teigimu, lieka neaišku, iš kokių medžiagų pagaminti naudoti plastikiniai langai, ar kilus gaisrui jie skleis į aplinką kenksmingas medžiagas, – tokie gaminiai nėra sertifikuoti.
„Manyčiau, žmonės paprasčiausiai apgaudinėjami, kai jiems aiškinama, kad langai beveik nauji. Kas žino, gal pagaminti prieš keliolika metų? Naujų gaminių juk neveža. Tokie langai gali būti tinkami nebent karvidėse, kad apsaugotų nuo vėjo”, – kalbėjo J. Magelinskas.
Paklaustas, ar Langų ir durų gamintojų asociacija ketina imtis kokių priemonių, kurios ribotų neaiškios kilmės naudotų langų patekimą į rinką, J. Magelinskas teigė nemanantis, kad teisinėmis priemonėmis galima būtų tai uždrausti. Didžiausią poveikį turėtų daryti visuomenės švietimas – žmonėms reikia aiškinti, kodėl verta pirkti tik sertifikuotus gaminius, tik žinomo gamintojo. Antraip atsitikus nenumatytam įvykiui nebus į ką kreiptis.
