Šalyje garsiai prabilus apie būtinybę susiveržti diržus valstybiniame sektoriuje bei paskelbus iniciatyvą sustabdyti kai kurias iš biudžeto finansuojamas itin brangiai mokesčių mokėtojams kainuojančias programas, „Vakarų ekspresas” toliau domisi, kam naudojama daugiausiai mokesčių mokėtojų pinigų.
Šiais metais vien įvairioms kelių priežiūros programoms numatyta skirti arti pusantro milijardo litų, tad kyla klausimas: ar būtinas toks pinigų maišas sunkmečiu, o jei ir taip, ar pakankamai kontroliuojama, kaip tie pinigai panaudojami?
Susisiekimo ministras klaipėdietis Eligijus Masiulis interviu „Vakarų ekspresui” teigė, kad kelių tvarkymas yra būtinas, tačiau atliktų darbų kontrolė – akivaizdžiai pernelyg menka. Jam įtarimų kelia ir užmojai išasfaltuoti kuo daugiau regioninių žvyrkelių.
Ministras taip pat atskleidė, kokios reformos subrendo ir jau pradėtos įgyvendinti ministerijai pavaldžių valstybinių įstaigų valdyme bei ką ketinama daryti su šaliai brangiai atsieinančiomis įvairiausiomis poilsiavietėmis, neretai skirtomis tik išrinktiesiems.
Šienauja viršūnėles
Ar yra parengtas taupymo planas Susisiekimo ministerijoje?
Kadangi mano vadovaujamoje ministerijoje ūkis labai didelis, tad dideli ir rezervai. Ėmėmės ministerijai pavaldžių įmonių taupymo planų rengiant šių metų veiklos strategiją. Pirmiausiai peržiūrėta situacija tokiose didelėse įmonėse, kaip „Lietuvos geležinkeliai”, „Lietuvos paštas”. Iš įmonių vadovų pareikalauta pateikti aiškius sąnaudų mažinimo planus. Jie jau pateikti ir praktiškai pradėti įgyvendinti.
Konkrečiu „Lietuvos geležinkelių” atveju yra atleidžiami 66 iš 261 centrinės administracijos darbuotojai. Nuo 7 iki 4 sumažintas įmonės direktoriaus pavaduotojų skaičius. Bus sujungtos kai kurios tarnybos, kai kurių apskritai atsisakysime. Net be auditų buvo matyti, kad tas aparatas yra nepamatuotai išpūstas. Pertvarka leis sutaupyti apie 4,5-5 mln. litų per metus darbo užmokesčio fondo lėšų.
Taip pat sumažintos kuro normos lokomotyvams. Šiuo atveju tai duos ženklų taupymo efektą. Pjaunamos ir visokios išlaidos reprezentacijai, konsultacijoms. Iš viso taupymo planas „Lietuvos geležinkeliuose” per metus leistų sutaupyti apie 140 mln. litų. Net kritus krovinių srautams, o tai mes prognozuojame, bei nedidinant vežimo tarifų įmonė vis viena 2009 metais veiktų pelningai.
O kaip bus taupoma „Lietuvos pašte”?
Dabar yra 10 apskričių centrinių paštų, o liks tik 5: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Bus mažinama pati aukščiausia biurokratinė grandis. Kartu planuojama įdiegti personalo valdymo kompiuterinę sistemą, kuri leis sutaupyti nemažai etatų, nes dabar daug kas skaičiuojama ranka. Bus mažinamas ir pačių pašto filialų skaičius: dabar yra 900, o liks per 700.
Pradiniame etape koncentruojamės į biurokratinę grandį, ji – taip pat išpūsta. Žemoji grandis gauna nedidelį darbo užmokestį, tad siekiant įmonės veiklą padaryti efektyvesnę, būtina pradėti nuo sąnaudų sumažinimo „viršūnėlėse”. Tokios reformos leistų įmonei patirti mažesnius nuostolius, nes 2008-ieji buvo baigti nuostolingai.
Esu pareikalavęs ir Vilniaus tarptautiniame oro uoste mažinti darbuotojų skaičių: jų dabar yra apie 800, o turėtų likti 560-570. Toks didelis skaičius yra visiškai neefektyvus. Palyginti su Rygos oro uostu, kuriame keleivių pervežimo skaičius – ženkliai didesnis, yra tik per 300 darbuotojų. Pas mus didelis darbuotojų skaičius automatiškai diktuoja didelius oro mokesčius, o tai neigiamai atsiliepia konkurencijai.
Darbuotojų mažinimas palies centrinį valdymo aparatą ir tas sritis, kur atliekamos oro uostui nebūdingos funkcijos.
Premijuoti neleido
O uostamiesčio laukia permainos?
Panašius priekaištus esu išsakęs ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui Sigitui Dobilinskui. Pirmiausiai kliuvo tai, kad beveik visi pavaduotojai važinėja su savo atskirais vairuotojais. Tai – nepamatuota prabanga, pavaduotojai galėtų važinėti patys. Ir pavaduotojų skaičius – per didelis, jis bus mažinimas. Bus sujungtos kai kurios struktūros direkcijoje.
„Mažinamės” ir pačioje ministerijoje. Atsisakėme 16 laisvų etatų, sustabdytas bet koks premijų mokėjimas. Ir geležinkelininkai, ir jūrų uosto direkcijos vadovai prašė leisti išmokėti premijas – neleidau.
Įvairioms žinyboms priklauso visokios poilsiavietės. „Lietuvos geležinkeliai” valdo vieną jų Giruliuose, ir ši veikia nuostolingai. Ar nėra planų atsisakyti tokių poilsiaviečių, parduoti jas?
Ministerijos reguliavimo sričiai priskirta VšĮ „Vaikų poilsis”. Įstaigai priklauso aštuoni objektai. Nuspręsta perduoti poilsiavietes į Švietimo ir mokslo ministerijos balansą. Ne Susisiekimo ministerija turi organizuoti vaikų poilsį.
„Lietuvos geležinkelių” poilsiavietė, mano nuostata, turi būti taip pat išbraukta iš įmonės balanso. Tai nėra susiję tiesiogiai su įmonės veikla. Nuostolingos tos poilsiavietės. Jų valdymą turi perimti valstybinės įstaigos, kurios ir organizuoja vaikų poilsį.
Privatizavimas nebūtų gerai, nes ir taip šalyje nėra daug vaikų poilsiaviečių. Žemę perleidus verslininkams, iškart išdygtų gyvenamųjų namų kvartalai.
Didės kontrolė?
Kelių priežiūros ir plėtros programai šiemet skirta per 1 mlrd. 443 mln. litų. Tai – daugiau nei visas metinis, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijos biudžetas: ar neišpūsta ši suma?
Turime konkrečių idėjų ir sumanymų, kaip efektyviai panaudoti tuos pinigus. Pirmiausiai pareikalavau peržiūrėti sutartis su kelininkų įmonėmis. Daug tokių dokumentų pasirašyti dar ankstesnės valdžios, ir dvejiems metams. Sutartys sudarytos 2008 metų, ekonomikos kilimo laikotarpio, kainomis. Pareikalavau sudaryti derybinę grupę sutartims peržiūrėti, kad prispaustų kelininkus sudaryti naujas sutartis 2009 metams, nes dabar dauguma medžiagų atpigo. Viešųjų pirkimų kaštus galima sumažinti 20 proc. Tai teigiamai atsilieptų konkurencijos skatinimui, kad pinigai nebūtų skirstomi siaurame rate.
Kitas dalykas – pinigų panaudojimo efektyvumas. Ar išties pagal projektus atliekami kelių remontai? Ar tiek medžiagų naudojama, kiek įrašyta projektuose? Turi vykti griežtesnė techninė priežiūra, kuri dabar nepakankama. Priežiūros sistema turi būti centralizuota. Daug klausimų kyla ir dėl projektavimo. Nemanau, kad Lietuvoje kiekvienas žvyrkelis turi būti padengtas asfaltu – to sau neleidžia net labiausiai išsivysčiusios Skandinavijos šalys. Turi būti aiškūs prioritetai: pinigai naudojami ten, kur yra dideli transporto srautai, kyla kelių eismo saugumo problemos. Ne vienerius metus labai daug lėšų buvo metama į kaimų žvyrkelių asfaltavimą. Šiemet prioritetai keisis.
Kalbant apie lėšų dydį, – palyginti su praėjusiais metais, šiemet jų skirta 400 mln. litų mažiau. Kelininkai dėl savo aktyvumo yra labai toli pažengę panaudodami Europos Sąjungos paramą, tad įvardijamos sumos daug kur yra būtinas valstybės kofinansavimas. Kitos ūkio šakos dar nėra net pradėjusios naudoti 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Kelininkai yra parengę daug projektų ir ta parama naudojasi. Tai – pozityvu, tik lieka klausimas: ar racionaliai naudojama? Kadangi iš tų lėšų vyksta ir kelių priežiūra, ir statyba, ir saugumo keliuose užtikrinimas, ir savivaldybėms tenka skirstyti pinigus, lėšas protingai naudojant, galima atlikti daug gerų darbų.
„Per daug žvyrkelių”
Algirdas BUTKEVIČIUS, buvęs susisiekimo ministras
Jei kalbėtume apie taupymą pačioje ministerijoje, tai reikėtų atsisakyti tų išlaidų, kurios kompensuojamos už asmeninio transporto naudojimą tarnybiniais tikslais. Rezervų yra: nereikėtų pirkti naujų baldų, neatlikti remonto darbų, atsisakyti kai kurių ūkio išlaidų. Taip pat būtina peržiūrėti ministerijai pavaldžių įstaigų ilgalaikes strategines programas. Ten, kur yra įsisavinamos Europos Sąjungos lėšos, turi būti teikiamas prioritetas. Tačiau įsisavinti reikia tiek, kiek yra pajėgumų, gal kai ką nukeliant kitiems metams. Tie projektai, kurie nėra pirmo būtinumo, turėtų būti įšaldyti. Kalbu, pavyzdžiui, apie planus statyti biurą Valstybinei kelių transporto inspekcijai. Ten, kur kuriamas bendrasis vidaus produktas, projektai yra susiję su bendra logistika, greitesniu aptarnavimu, mažina kaštus ir didina konkurencingumą – prioritetinės sritys.
Tai, kad dabartinis ministras mažina vadovų skaičių, – sveikintina ir logiška. Mažėjant darbų apimčiai, reikia mažiau ir žmonių. Ekonominio pakilimo metu jų reikėjo daugiau.
Dažnai spekuliuojama, esą keliai tvarkomi taip, kad po pusmečio juos vėl reikėtų tvarkyti, gaunant valstybinius užsakymus. Tai – klaidinga informacija. Magistraliniai keliai yra tvarkomi kokybiškai, darbus tikrina iš Briuselio specialistų sudaryta speciali komisija, yra nupirktas labai brangus automobilis-laboratorija. Nekokybiškai tvarkomi keliai nebent tuomet, kai darbus užsako savivaldybės. Arti 1,5 mlrd. litų keliams tvarkyti nėra didelė suma. Pažvelkime, kiek yra žvyrkelių. Palyginti su Europos Sąjungos šalimis, esame kone lyderiai pagal žvyruotų kelių šalyje skaičių. Galima važinėti vežimu, duobėtais keliais ir turėti kompiuterį. Kas iš to? Pernai transporto sistema sukūrė 13 proc. Bendrojo vidaus produkto. Investuotojams susisiekimas – labai svarbus, ir jei ne mūsų biurokratiniai suvaržymai, tikrai jau būtų investuota daugiau. Kad ir į logistikos centrą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.