„Renovacijos „virusui“ Lietuvoje plisti vis palankesnės sąlygos. Jis skverbiasi ne tik į senus daugiabučius gyvenamuosius namus, bet ir į viešuosius pastatus. Dabar parengta Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa numato iki 2020 m. atnaujinti ne mažiau kaip 700 tūkst. kvadratinių metrų šių pastatų ir ne mažiau kaip 20 proc. sumažinti sąnaudas jiems šildyti. Renovuotų viešųjų pastatų šildymas kainuos gerokai pigiau, ir tai leis valstybei bei savivaldybėms sutaupyti nemažai lėšų“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Ši programa pateikta Vyriausybei tvirtinti. Pasak viceministrės, įgyvendindami programos numatytas priemones, sumažinsime ne tik išlaidas šildymui, bet ir į orą išmetamo anglies dioksido, kuris susidaro deginant kurą, kiekį – ne mažiau kaip 17 tūkst. tonų per metus, palyginti su 2013-aisiais.
Registrų centro š. m. sausio 1 d. duomenimis, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti 13 123 viešieji pastatai, kuriuos nuosavybės teise valdo valstybė ir savivaldybės. Tai administracinės, kultūros, mokslo ir sporto, gydymo, gyvenamosios (vaikų namai, prieglaudos, globos namai), specialiosios ir kitos paskirties pastatai. Jie sudaro apie 35 proc. visų valstybės ir savivaldybių valdomų negyvenamosios paskirties pastatų. Dauguma pastatyti 1900-1990 m., kai vyravo plytinių ir stambiaplokščių pastatų statyba. Jų vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto apšildyti reikia 160-610 kilovatvalandžių per metus. Šie pastatai priskiriami žemiausioms – E, F ir G – pastato energinio naudingumo klasėms.
2007-2013 metais valstybės ir ES paramos lėšomis šalyje atnaujinti 787 viešieji pastatai, iš jų 438 – mokyklos. Tai sudaro apie 6 proc. energiniu požiūriu neefektyvių viešųjų pastatų. Šiam tikslui buvo skirta apie 1 mlrd. litų.
Aplinkos ir Energetikos ministerijų parengta Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa bus finansuojama ES 2014–2020 m. paramos, taip pat valstybės ir savivaldybių, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšomis. Ji numato, kad centrinės valdžios viešųjų pastatų renovacija rūpinsis Energetikos ministerija, o savivaldybių – Aplinkos ministerija.
Energetikos ministerija parengs valstybei priklausančių valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, tinkamų atnaujinti, sąrašą. Jame bus pateikti konkretūs pastatų atnaujinimo projektai. Savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektai bus atrenkami aplinkos ministro nustatyta tvarka.
