Gegužės 23 d. energetikos viceministras Albinas Zananavičius lankėsi Bukarešte (Rumunija), kur su transatlantiniais partneriais aptarė energetinio saugumo situaciją Europoje ir šalių pastangas diversifikuojant energijos tiekimo kelius bei šaltinius, užtikrinant energetinę nepriklausomybę.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rumunijos iniciatyva taip pat buvo surengtas Partnerystės dėl transatlantinio bendradarbiavimo energetikos ir klimato kaitos srityse darbo grupės susitikimas (angl. „Partnership for Transatlantic Energy and Climate Cooperation“, P-TECC). Jo metu aptartos pažangiųjų branduolinių technologijų perspektyvos ir galimybės prisidėti prie šalių bendro tikslo siekti energetikos sektoriaus dekarbonizacijos.
Susitikimo metu viceministras A. Zananavičius pažymėjo, kad trūksta labai nedaug, jog Lietuva būtų pasiekusi visišką energetinę nepriklausomybę nuo rusiškos energijos importo. „Per pastaruosius du mėnesius visiškai nutraukėme rusiškų gamtinių dujų ir naftos importą. Praėjusį sekmadienį žengtas lemiamas žingsnis, užkertantis kelią rusiškos elektros patekimui į šalį. Tai lemtingi ir negrįžtami pokyčiai Lietuvos energetinės nepriklausomybės istorijoje,“ – sakė viceministras.
Dalyvaudamas diskusijoje dėl pažangiųjų branduolinių technologijų perspektyvos ir ateities, viceministras pažymėjo, kad šalis šiuo metu aktyviai nesvarsto branduolinių technologijų diegimo, tačiau taip pat neatmeta galimybės, kad šios technologijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį ateityje.
„Lietuva turi labai aišku tikslą – per ateinantį dešimtmetį siekti sparčios atsinaujinančios energijos plėtros ir kuo spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Tai padės maksimaliai sustiprinti šalies energetinę nepriklausomybę. Tačiau su JAV mokslo centrų pagalba jau dabar pradedame svarstyti ilgojo laikotarpio scenarijus, padėsiančius Lietuvai tapti klimato kaitai neutralia šalimi iki 2050 metų. Išnaudojus visą atsinaujinančios energijos potencialą, branduolinė energija galėtų tapti ekonomiškai naudingiausiu ir aplinkai mažiausią neigiamą poveikį darančiu energijos šaltiniu,“ – teigė viceministras A. Zananavičius.
Viceministras taip pat pabrėžė, kad Lietuvai nusprendus svarstyti branduolinės energijos plėtrą šalyje, ji privalės atitikti labai griežtus kriterijus, susijusius su branduolinių technologijų, paslaugų ir kuro tiekėjų patikimumu ir saugumu. „Šiuo metu susiduriame su precedento neturinčiais atvejais, kai branduoliniai objektai tampa karo veiksmų ašimi ir įkaitais, taip keldami grėsmę žmonijos ir aplinkos saugumui. Privalome tam užkirsti kelią. Kitaip rizikuosime branduolinių technologijų reputacija ir ateitimi,“ – tvirtino viceministras.
Viešėdamas Bukarešte A. Zananavičius taip pat susitiko su JAV Administracijos pareigūnais – susitikimo metu pristatyta Lietuvos energetikos sektoriaus raida ir tikslai ateinantiems dešimtmečiams. JAV Energetikos sekretoriaus pavaduotojas Davidas Turkas išsakė padėką Lietuvai, stiprinančiai tarpinstitucinius santykius su JAV Energetikos departamentu ir šios šalies mokslo centrais. Taip pat dėkojo už demonstruojamą Lietuvos lyderystę regione ir Europos Sąjungoje įgyvendinant energetinį saugumą stiprinančias priemones. JAV Energetikos sekretoriaus pavaduotojas pasveikino Lietuvą šiais metais tapus Tarptautinės energetikos agentūros nare ir išsakė interesą dalintis patirtimi abiem šalims siekiant klimato neutralumo tikslų.
P-TECC Branduolinės energetikos darbo grupė yra viena iš keturių šios iniciatyvos darbo grupių, įkurtų 2019 m. spalio 7 d. Vilniuje vykusio aukšto lygio P-TECC susitikimo metu. Lietuva kartu su JAV taip pat pirmininkauja kitai P-TECC darbo grupei, kurioje aptariamos ir įgyvendinamos priemonės, stiprinančios dalyvaujančių šalių energetikos sektoriaus atsparumą kibernetinėms grėsmėms.