Lietuvos elektros sistemą valdančios bendrovės „Leo LT” valdyba ketvirtadienį inicijavo susitikimą su Premjeru.
„Šiuo metu valdyba nesijaučia tvirtai ir nori turėti didesnį aiškumą”, – po susitikimo sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Anot jo, šiandien matome situaciją, kai visuomenė visiškai nepasitiki „Leo LT”, o tokio masto nepasitikėjimas turi pagrindą. Pirma – „Leo LT” nebuvo pakankamai atstovaujama valstybė, antra – „Leo LT” valdyba labai nuosekliai dirbo mažindama kaštus, didindama bendrovės pelningumą, bet valstybės prioritetas nėra pelnas.
Jos prioritetas – užtikrinti ilgalaikį energijos vartotojų interesų tenkinimą ir energetinį saugumą, o tik po to galima kalbėti apie pelną.
Sprendimas dėl „Leo LT” akcininkų susirinkimo sušaukimo, anot ministro, bus po Konstitucinio Teismo nutarimo, kurį jis ketina paskelbti pirmadienį. Minėto nutarimo pagrindu bus teikiami siūlymai dėl „Leo LT” naujos stebėtojų tarybos suformavimo ar jos dalies keitimo, o pastaroji turės apsispręsti dėl valdybos.
Akcininkų susirinkimą planuojama sušaukti kovo pabaigoje arba anksčiau bendru valstybės ir privačios akcininkės „NDX energijos” susitarimu.
Valstybei „Leo LT” stebėtojų taryboje turi atstovauti 7 iš 11-os jos narių, kurie gintų viešąjį interesą.
A. Sekmokas pakartojo, jog dėl naujos atominės elektrinės (AE) modelio ir jo galingumo aiškumų nėra, bet to link judama. Taip pat žvalgomasi strateginio investuotojo, kuris turi patirtį AE statyboje – toks partneris būtų atsakingas už konkretaus technologinio projekto įgyvendinimą. Jo pasirinkimą, ministro teigimu, jau pradėjo „Leo LT”, tačiau daugiau informacijos apie tai jis neturi.
Dėl naujo investuotojo būtų tariamasi su lenkais, estais ir latviais, bet tik tada, kai bus žinomas AE galingumas, kuris gali svyruoti nuo 400 iki 1000-1200 megavatų.
LEO LT valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika sakė, kad sutikime buvo aptarta bendrovės vykdomų strateginių projektų eiga ir išsakytas susirūpinimas „dėl politinės situacijos aplink „Leo LT” projektą”.
Tai, anot G. Mažeikos, nepadeda valdybai dirbti ir atitraukia dėmesį nuo pagrindinės veiklos. Esą valdyba supranta strateginių projektų svarbą bei Vyriausybės tikslus ir yra pajėgi juos įgyvendinti, bet be politinės koalicijos paramos ir visuomenės pasitikėjimo tai padaryti bus labai komplikuota, o kai kurių užduočių net neįmanoma.
G. Mažeikos teigimu, tiesioginio nepasitikėjimo valdyba iš Premjero jis neišgirdęs.
Vis dėlto Premjeras teigia, kad „ne viskas mums atrodo tinkama „Leo LT” veikloje”. Jis priminė, jog buvo prašyta aiškesnės bendrovės strategijos ir tai, ką Vyriausybė gavo, jos netenkina.
„Leo LT” veiklą Vyriausybė vertina pagal gebėjimą teikti minimaliomis kainomis elektros energijos paslaugas Lietuvos vartotojams, įgyvendinti strateginius projektus – naujos atominės elektrinės ir elektros jungčių su Lenkija bei Švedija statybos, dėl ko iš esmės ir buvo kuriama tokia energetikos kompanija, trečias dalykas – pačios bendrovės sąnaudų mažinimas.
„Per tą laiką, kai „Leo LT” įkurta, daugiausia pastangų matėme tik dėl sąnaudų mažinimo”, – sakė A. Kubilius. Anot jo, ką paveldėjome elektros kainų ir kitose srityse, tai „Leo LT” veikla dėl to paveldo nėra įspūdinga.
Premjero teigimu, labiausiai dėl to atsakinga „Leo LT” stebėtojų taryba. Valstybei turint daugiau nei 60 proc. valstybės akcijų, ji turi pasiekti, kad valstybės interesai dėl mažiausių elektros kainų ir strateginių projektų įgyvendinimo būtų ginami.
Vyriausybė valdo 61,7 proc. „Leo LT” akcijų, likusią dalį – privati bendrovė „NDX energija”.
