2007-uosius galima vadinti langų brangimo metais, teigia šios pramonės šakos atstovai. Ši tendencija esą išliks ir kitąmet, nes milžiniškais tempais didėja energetinių resursų kainos.
Lietuvos langų ir durų gamintojų asociacijos prezidiumo narys, Klaipėdoje veikiančios UAB „Etna” generalinis direktorius Kęstutis Grigaitis teigia, kad pagrindinė langų brangimo priežastis – žaliavų, ypač stiklo kainos išaugimas, atlyginimų darbuotojams didėjimas bei kuro pabrangimas.
„Skirtingų stiklo rūšių kainos pastaraisiais metais padidėjo nuo 25 iki 45 procentų, nes jo trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vykstančiose statybose. Stiklo tiekėjai tvirtina, kad paprasto stiklo kainos stabilizuosis. Nors stiklo poreikis kasmet auga 20-30 procentų, prognozuojama, kad jo neturėtų trūkti, nes Europos Sąjungoje padidės gamybos apimtys – atsirado naujų stiklo gamybos įmonių. Gamintojai mažina pigesnės produkcijos gamybą ir gamina brangesnį bei geresnes perspektyvas rinkoje turintį stiklą. Tačiau brangstanti nafta ir didėjančios degalų kainos brangina ir stiklo apdirbimą bei transportavimą”, – pasakojo K. Grigaitis.
Asociacijos duomenimis, lyginant su ankstesniais metais, langų gamybos apimtys 2006 metais Lietuvoje išaugo apie 30 proc. Tačiau 2007-ieji tik iš dalies pateisino didžiųjų kompanijų lūkesčius, kurios daug vilčių dėjo į metų pradžioje prognozuotą didžiulį masinių statybų augimą. Tad tos kompanijos, kurios tikėjosi didelių užsakymų ir daug investavo į techninės bazės atnaujinimą, savo planų neįvykdė. O kai kurios patyrė ir nuostolių. Labai trukdė didinti apimtis ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, ypač montuotojų ir apdailininkų.
„Langų gamybos versle pati jautriausia grandis yra ne didieji, o mažieji langų gamintojai, kurie neturi galimybių pretenduoti į masinius užsakymus ir orientuojasi į ne tokią didelę ir pelningą rinkos dalį – gyventojus, įmones. Kadangi mažėja didelių statybos projektų, šį sektorių po truputį okupuoja didieji langų gamintojai. Ši tendencija išliks ir kitąmet”, – sakė pokalbininkas.
Anot jo, per šiuos metus iš esmės pasikeitė langų gamybos specifika. Vis daugiau gaminama brangesnių, išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių langų, stiklo paketų ir stiklo konstrukcijų. Jau dabar stiklo paketai su selektyvine danga praktiškai išstūmė paprastus stiklo paketus. Padidėjo „saugių” ir garsą izoliuojančių stiklo paketų poreikis bei gamyba. Lietuvoje atsirado daugiau stiklo grūdinimo ir laminavimo linijų. Ateityje jų poreikis dar didės ir investicijos į gamybos techninės bazės atnaujinimą augs.
„Manau, kad esminė 2008 metų tendencija bus „šiltesnių” technologijų diegimas langų gamyboje. Apie tai byloja ir besibaigiantys metai. Stiklo paketų su „šiltu” rėmeliu poreikis didėja. Jau dabar jų pardavimai išaugo iki 40 procentų. Tiek langų gamintojai, tiek pastatų konstruktoriai daugiau dėmesio skiria energijos taupymui, stiklo paketams su išskirtinėmis šiluminėmis savybėmis. Dabartinės technologijos tokius paketus leidžia gaminti beveik visiems Lietuvos stiklo paketų gamintojams. Augantys energijos gamybos kaštai vers projektuotojus naudoti vis šiltesnes ir patikimesnes medžiagas bei konstrukcijas. Ši tendencija išliks ir ateityje. Pavyzdžiui, JAV tik 10-15 procentų naudojamų stiklo paketų pagaminti iš mums įprastų aliuminio rėmelių. Dižioji dalis – vadinamieji įvairų rūšių „šilti” rėmeliai gaminami iš plastiko, kompozicinių medžiagų ir panašiai”, – sakė K. Grigaitis.
Anot jo, nors langų kaina ir nemažės, tačiau tokie konkurenciniai rinkos pokyčiai bus naudingi klientams, nes jie gali tikėtis geresnės kokybės gaminių ir geresnio aptarnavimo.
„Dalis gyventojų ir toliau orientuosis į pigesnius gaminius, tačiau eilinį kartą reikia pastebėti, kad kokybė ir kaina yra sunkiai suderinami dalykai. Langas nepigus ir ilgaamžis pirkinys, todėl palyginus kainas verta pasidomėti, kodėl jos skiriasi”, – patarė K. Grigaitis.
