Aplinkos ministerija gavo dviejų Švedijos ir vienos Estijos Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo elektrinių parkų projektų poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir kviečia su jais susipažinti institucijas, gyventojus ir visus besidominčius.
Estijos Saare-Liivi jūros vėjo elektrinių parke Rygos įlankoje planuojama statyti iki 160 elektrinių vėjo jėgainių, apytikslis atstumas tarp vėjo elektrinių yra 1–1,256 km.
Švedijos vėjo elektrinių parką „Södra Victoria“ numatoma vystyti Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.Projekto teritorija – 174 kv. km, esanti apie 70 km į pietryčius nuo Ölando salos, apie 90 km į šiaurės vakarus nuo Lenkijos pakrantės ir apie 130 km į rytus nuo Bornholmo.
Kitas Švedijos vėjo elektrinių parkas „Baltic Offshore Epsilon“ taip pat turėtų iškilti Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Numatoma projekto teritorija – 678 kv. km, maždaug 31 km. į pietvakarius nuo Gotska Sandön, 67 km. iki Långviksskär, 60 km. nuo Fårö ir 94 km. nuo Nåttarö. Numatoma įrengti 184 vėjo turbinų, kurių didžiausias aukštis – 330 metrų.
Aplinkos apsaugos problemos nepaiso valstybių sienų, todėl jas efektyviai spręsti galima tik bendromis šalių pastangomis. Primename, kad planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai vienos šalies teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali daryti neigiamą poveikį kitos šalies aplinkai.
Lietuvoje tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą tiesiogiai reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, vadovaujamasi ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) bei tarptautiniais susitarimais.
Minėtos valstybės, planuojančios statyti vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje yra ratifikavusios Espo konvenciją ir Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, todėl jos teikia vieną kitai informaciją apie Baltijos jūroje vystomus vėjo elektrinių projektus.
Pastaraisiais metais vis daugiau valstybių pereina prie atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo, stato vėjo elektrinių parkus ir saulės elektrines. Lietuva šioje srityje taip pat neatsilieka ir vysto projektus ne tik sausumoje, bet ir jūroje.
Pirmasis jūrinio vėjo parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų. Jis gerokai padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos apimtis ir taip sumažins mūsų šalies priklausomybę nuo elektros importo bei užtikrins mažas elektros kainas gyventojams.
Energetikos ministerijos pateiktais duomenimis, planuojama, kad 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Visuomenė gali susipažinti su minėtais dokumentais čia.
Nuomonę apie Švedijos vėjo elektrinių parko „Södra Victoria“ poveikio aplinkai vertinimo dokumentus galima pateikti iki spalio 24 d.
Pastabas ir pasiūlymus dėl Estijos Saare-Liivi jūros vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo galima teikti iki spalio 31 d.
Iki spalio 3 d. dar galite suskubti pasidalinti nuomone apie Švedijos vėjo elektrinių parko „Baltic Offshore Epsilon“ poveikio aplinkai vertinimą.
Atsiliepimų laukiame el. paštu rasa.griskeviciene@am.lt
Juos apibendrinusi, Aplinkos ministerija pateiks informaciją projektus įgyvendinančioms valstybėms.
