Aukštaitijos nacionalinio parko vadovai atsisako tvirtinti Vilniaus arkivyskupijos kurijai priklausančio sklypo projektą.
Projektu prašoma įteisinti per jį einantį kelią kaip riboto naudojimo. Parko vadovai baiminasi, kad lankytojai nebegalės juo nei eiti, nei važiuoti. Utenos viršininko administracija linkusi projektą tvirtinti, o naujieji savininkai žada teritorijos neužtverti.
Prieš dvejus metus Gaveikėnų malūno pastatus įsigijo Vilniaus arkivyskupija. Nors sklypas po pastatais kol kas tik formuojamas, tačiau per jį vingiuojantis Europos Sąjungos lėšomis įrengtas dviračių takas jau užtvertas, praneša LTV „Panorama”.
Aukštaitijos nacionalinio parko vadovai baiminasi, kad suprojektavus kelią kaip servitutinį, tai yra riboto naudojimo, bus pažeisti visuomenės interesai.
„Jeigu yra servitutinis kelias, tai jį laisvai galima užsitverti. Tokių atvejų mūsų parke yra – jau trys metai Minčios kaime kovojama prieš užtvarą ir jokios valstybinės institucijos jos nugriauti kol kas negali”, – teigia Emanuelis Leškevičius, Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius.
XIX amžiaus pradžioje statytas vandens malūnas yra vietinės reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, todėl nesutinkama, kad sklypas būtų formuojamas kaip visuomeninio pobūdžio ir religinių bendruomenių paskirties.
„Prie nekilnojamojo kultūros paveldo objekto turėtų būti formuojamas konservacinės paskirties žemės sklypas. Tokiame yra daug daugiau apribojimų, o religinių bendruomenių žemės sklype galima religinių pastatų statyba”, – sako Vanda Valinskienė, Aukštaitijos nacionalinio parko Kraštotvarkos skyriaus specialistė.
Vilniaus arkivyskupijos kurijos advokatai tikina, kad sklype nebus statybų ir jis nebus užtvertas.
Be to, advokato Dariaus Krukonio teigimu, kol arkivyskupija nebuvo pastatų savininkė, teritorija buvo uždara ir buvo imamas mokestis už pervažiavimą.
Tačiau šalia esančio kaimo gyventojai teigia ką kita.
„Nebuvo uždaryta, jokių vartų nebuvo, kelias buvo laisvas”, –tvirtina Gaveikėnų kaimo gyventoja Lionė.
Utenos apskrities viršininko administracijos vadovai, paskutinieji tvirtinsiantys sklypo projektą, tikina, kad sklypo savininkai privalės laikytis jame numatytų apribojimų.
„Sklypas priklausys Vilniaus kurijai su visais apribojimais, kurie bus jame nustatyti. Manau, kas jau kas, o kurijos žmonės turėtų demonstruoti lojalumą ir pakantumą visiems apribojimams ir teisės aktams, kurie taikomi tokioms jautrioms teritorijoms”, – sako Vilius Cibulskas, Utenos apskrities viršininko pavaduotojas.
Pagal žemės sklypų formavimo taisykles, jeigu kyla ginčas tarp derinančiųjų pusių, ar patvirtinti projektą, sprendžia apskrities viršininkas.
