Prognozuojama, kad jau ateinančių metų pabaigoje Vakarų šalys pajaus pirmuosius pakilimo iš krizės požymius, tačiau mūsų šalis atsigauti pradės vėliau – apie 2011-uosius. Taigi šiuo metu gyventojams patariama bandyti sukaupti būtiną pinigų atsargą ir atsargiau prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, dabartinės ateities prognozės – pačios pesimistiškiausios iš buvusiųjų iki tol.
„Šviesos tunelio gale dar nematyti. 2009 ir 2010 metais BVP augs lėčiau – atitinkamai 2 ir 1 procentas per metus, vidutinė metinė infliacija bus didelė – 8 ir 11 procentų” – sakė J. Varanauskienė.
Prognozuojamas ir didesnis nedarbo lygis, o bankų klientams suteiktų paskolų metinis augimas bus mažesnis – 15 proc. (2007-aisiais buvo 47 proc., o šiemet planuojama 25 proc.). Be to, didelė infliacija mažina realiojo darbo užmokesčio augimą.
„Per artimiausius porą metų darbo užmokestis gali augti ir lėčiau negu infliacija”, – sakė J. Varanauskienė.
Ekspertės teigimu, ilgą laiką buvo taip, kad net didėjant kainoms žmonės pirko daugiau, bet šiemet jau matyti, kad kainos padarė savo. Prekybos įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis augo lėčiau, o paskutiniais mėnesiais kai kurių prekių – maisto, gėrimų, tabako, baldų, buities technikos, knygų ir laikraščių – netgi sumažėjo.
Brango, brangsta, brangs
Palyginti su 2005-aisiais, šiemet triskart daugiau paskolų gavėjų už būsto paskolą atiduoda ar planuoja atiduoti iki 50 proc. šeimos pajamų. Anot J. Varanauskienės, teoriškai galima įrodyti, kad esant didelei infliacijai skolintis naudinga, tačiau praktiškai netikrumas dėl ateities labai sumažina finansinį saugumą. Riboti skolinimąsi skatina ir padidėjusi skolinimosi kaina.
„Finansų rinkas purtant sukrėtimams, skirtingų valstybių centriniai bankai nusprendė sumažinti bazinių palūkanų normą. Tačiau paskolų palūkanos klientams mažėti nepradėjo. Išaugusi rizika ir sumažėjęs pasitikėjimas apsunkino tarpbankinį skolinimąsi, todėl bankai turi branginti paskolas ir klientams”, – sakė J. Varanauskienė.
Anot jos, pinigai brango, brangsta ir dar kurį laiką brangs, pigesnių paskolų klientams gali tekti dar palaukti. Pavyzdžiui, tiems, kurie skolinasi dabar, palūkanos yra didesnės vidutiniškai 1 proc. palyginti su buvusiomis prieš dvejus metus.
„Nustatydamas pastovias palūkanas bankas įskaičiuoja visus galimus įvykius. Išlošti galima tada, jeigu nutinka tai, ko niekas negalėjo tikėtis. Pastovias palūkanas rekomenduojama rinktis tiems, kas nori apsidrausti būtent nuo netikėto palūkanų padidėjimo”, – aiškino J. Varanauskienė.
Patraukliausia – indėliai
Dėl išaugusios infliacijos susiduriame su tokiu reiškiniu kaip neigiamos palūkanos.
„Tai reiškia, kad palūkanos už indėlius yra mažesnės negu infliacijos rodiklis, todėl visiškai nekompensuoja pinigų nuvertėjimo dėl infliacijos. Nors pastaruoju metu bankai didina palūkanas už indėlius, tačiau skirtumas tarp vidutinių palūkanų už indėlius litais ir infliacijos išlieka didelis”, – sakė J. Varanauskienė.
Pasak ekspertės, nepaisant neigiamų palūkanų, indėliai šiuo metu išlieka patraukliausia taupymo priemonė. Tai lemia pasikeitę žmonių prioritetai – labiau už galimybę uždirbti prisiimant didesnę riziką vertinama indėlių santaupų teikiama stabilumo garantija.
J. Varanauskienės teigimu, bankas klientų panikos dėl indėlių ir skubėjimo juos atsiimti nejaučia, tačiau jaučia informacijos poreikį – žmonės ateina pasikalbėti. Be to, pastebima tendencija, kad tie, kurie laikė pinigus einamosiose sąskaitose, dabar juos perdeda į terminuotuosius indėlius, nes čia didesnės palūkanos.
„Pusė visų indėlininkų turi netgi mažesnius indėlius nei 10 tūkstančių litų – tokia buvo anksčiau drausta suma. Dabar ta suma siekia 345 tūkstančius litų. Žmonės turi būti ramūs”, – sakė J. Varanauskienė.
Šiuo metu rekomenduojama rinktis arba trumpą, iki trijų mėnesių, indėlių terminą, arba ilgą – kelerių metų su fiksuotomis palūkanomis.
Vis dėlto tai, kur laikyti pinigus, priklauso nuo asmeninės situacijos, taupymo tikslų ir laikotarpio.
„Nukritus akcijų kainoms atsiranda daugiau galimybių jų pigiai nusipirkti ir ateityje galbūt uždirbti, tačiau finansiškai jautresniems žmonėms – neturintiems santaupų ir aiškios pajamų perspektyvos – investuoti į akcijas dabar per daug rizikinga”, – sakė J. Varanauskienė.
Nerekomenduojama ir parduoti investicijų sumažėjusia kaina, nebent verstų asmeninės aplinkybės.
Esant nestabiliai situacijai rinkoje naudingiau rinktis periodinio investavimo taktiką, o prieš priimant sprendimą rekomenduojama pasitarti su specialistu.
