Ekoklima

Krentančios palūkanos investuotojų neguodžia

Krentančios palūkanos investuotojų neguodžia

Tradicija tapęs palūkanų mažinimas JAV kol kas Europai negresia ir tai stabdo rinkų atsigavimą

JAV federalinio rezervų banko (FED) karpomos palūkanų normos nedaro norimos įtakos ir rinkos atsigauna vos kelioms dienoms. Praėjusią savaitę po eilinio FED vadovų susitikimo buvo paskelbta apie net 50 bazinių punktų mažesnę palūkanų normą, ji dabar siekia 3 proc. Akcijų kainos sureagavo akimirksniu, o pagrindiniai pasaulio vertybinių popierių rinkų indeksai šoktelėjo apie 2 proc. Tačiau jau antradienį, paskelbus paslaugų sektoriaus aktyvumą atspindintį indeksą, kuris krito iki žemiausio nuo 2001-ųjų spalio lygio, Jungtinių Valstijų vertybinių popierių rinka nusidažė raudonai, o reitingų agentūra „Standard & Poor’s” įspėjo sumažinsianti JAV bankų kredito reitingus.

Grėsmė išlieka

Tarptautinis valiutos fondas palūkanų mažinimą JAV pavadino „tinkamu ir naudingu”. Tačiau pasaulio ekonomikos augimo prognozę šiems metams sumažino beveik procentu – nuo 4,9 iki 4,1 proc. Tai JAV ekonomikos lėtėjimo ir finansų rinkų nuosmukio padarinys.

Anot analitikų, bazinių palūkanų „pyragas dalytas” tikrai ne paskutinį kartą. Manoma, jog JAV centrinis bankas per pirmą šių metų pusmetį bazines palūkanas ryšis sumažinti iki 2,25 proc.

Tačiau Valstijų ekonomikos situaciją rodantys statistiniai rodikliai nedžiugina. Darbo vietų skaičius ne žemės ūkio sektoriuje sumažėjo pirmą kartą nuo 2003 m. Augantis nedarbas reikštų vartojimo mažėjimą ateityje, o šis bumerangu smogtų tiek JAV įmonių, tiek pagrindinių šios šalies užsienio tiekėjų pelningumui.

Nepaisant to, jog sausis JAV rinkoje buvo prasčiausias per pastaruosius 18 metų, šioje šalyje prekyba vertybiniais popieriais išliko labai aktyvi ir lenkia Japoniją, Kiniją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir kitas šalis.

Džiaugsmą pakeitė nerimas

Pasaulio vertybinių popierių rinkos džiugiai sutiko naujienas iš JAV. Sausio pabaigoje svarbiausių pasaulio biržų indeksai siekė naujus rekordus – Kinijos indeksas CSI 300 per vieną prekybos sesiją išaugo labiausiai per pastaruosius šešerius metus. Šią savaitę minėtas indeksas dar kartą šturmavo aukštumas: išaugo daugiau kaip 8 proc. per vieną prekybos sesiją. Kinijos regiono indeksas šoktelėjo, kai šalies vyriausybė apkarpė draudimus steigti naujus investicinius fondus.

Japonijoje vertybinių popierių rinkos atsigavo George’ui W.Bushui patvirtinus obligacijų draudikų gelbėjimo planą. Tarptautiniai bankai pasisakė už obligacijų perfinansavimą, manoma, jog tai gali padėti atstatyti finansų rinkas.

Tačiau jau vakar rinkų džiugesys išblėso. Antradienį kritus JAV vertybinių popierių kainoms ir paskelbus paslaugų sektoriaus duomenis, sustiprėjo nerimas dėl JAV ekonomikos nuosmukio ir Azijos bei Europos rinkos trečiadienį jau ritosi žemyn. Honkongo indeksas smuko 5,4 proc., Japonijos – 4,7 proc., Singapūro – 3,5 proc.

ECB nepasiduoda spaudimui

Pagrindiniai Europos šalių indeksai neišvengiamai reagavo į pasaulio naujienas ir augo, tačiau svyravimų neišvengta. Europos centrinis bankas (ECB) tvirtai laikosi ir nemato jokio pagrindo sekti FED pavyzdžiu ir sumažinti bazinę palūkanų normą. Esą svarbesnė išlieka kova su kainų augimu, o palūkanų mažinimas gali jį paskatinti. Senajame žemyne palūkanų norma šiuo metu yra 4 proc. Ekonomistų manymu, ketvirtadienį ECB nuspręs nekeisti palūkanų normos.

Vertinant atskirų Europos įmonių rodiklius, galima teigti, kad daugelio jų akcijų verta įsigyti. Nors kai kurie investuotojai jau tikisi sulaukti biržų pavasario, tačiau sunku prognozuoti, kiek laiko pasaulio rinkose dar tęsis permainingos nuotaikos, stumiančios jas nuokalnėn. Tai šiek tiek sulaiko investuotojus, vis dar laukiančius, kol akcijų kainos pasieks „dugną”.

Lietuvos rinka lūkuriuoja

Kaip ir Europos rinkų, taip ir Vilniaus vertybinių popierių biržos FED naujienos neišjudino, prekyba nebuvo labai aktyvi ar permaininga, išliko kainų kritimo tendencija.

Praėjusią savaitę aktyviausiai prekiauta „Teo”, „Aprangos”, „Invaldos”, Panevėžio statybos tresto, Šiaulių banko, Ūkio banko akcijomis, jos susišlavė didžiausią apyvartą. Tačiau kiek daugiau pakilo tik „Teo” ir Panevėžio statybos tresto akcijų kainos, pirmosios per savaitę pabrango nuo 2,14 iki 2,19 Lt už akciją, antrosios – nuo 11,10 iki 11,70 Lt. Indeksas „OMX Vilnius” nuo praėjusio ketvirtadienio ūgtelėjo 1,49 proc.

Daugiausia dėmesio investuotojai skiria energetikos sektoriui ir kiekvieną naujieną, susijusią su „Leo LT” kūrimu, sutinka audringa prekyba energetikos įmonių akcijomis.

REKOMENDUOJAME