Keletą metų virusios kovos dėl atliekų deginimo gamyklos šalia Vilniaus nebetenka prasmės, rašo diena.lt.
Dalies Lazdynų gyventojų emocijomis grįstas abejones moksliniais argumentais atrėmė nepriklausomi šveicarų ekspertai – gamykla nei aplinkai, nei sveikatai nekenktų.
Pritarė visos institucijos
Vilniečiai per viešą pristatymą pirmadienio vakarą buvo supažindinti su paskutinėmis nepriklausomų ekspertų išvadomis dėl komunalinių atliekų deginimo gamyklos, numatytos statyti netoli Gariūnų, poveikio aplinkai.
Nepriklausomą ekspertizę atliko Šveicarijos įmonės „CSD Ingenieure und Geologen” Lietuvos filialo specialistai, laimėję Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) skelbtą tarptautinį konkursą.
Nepriklausomus konsultantus departamentas, pasak jo direktoriaus Rolando Masilevičiaus, pasitelkė siekdamas, kad sprendimas, leisti statyti atliekų deginimo įmonę ar ne, būtų priimtas visiškai skaidriai ir objektyviai.
Visos valstybinės institucijos, atsakingos už sveikatos, priešgaisrinę ir kultūros vertybių apsaugą, taip pat už ūkio ir žemės ūkio plėtrą, bei savivaldybių institucijos, kurias įstatymas įpareigoja pateikti savo išvadas, jau pritarė šalia Lazdynų planuojamos statyti atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai.
Teliko sulaukti VRAAD direktoriaus R. Masilevičiaus parašo. Sprendimą jis priims per 25 darbo dienas.
Nepadarytų jokios žalos
Kol valdininkas svarsto, šveicarų specialistai skelbia – gamykla Vilniuje, Gariūnų turgavietės pašonėje, aplinkosauginiu požiūriu yra galima. Ekspertų tyrimai parodė, kad gamyklos veikla aplinkai nepadarytų jokios žalos.
Anksčiau išsakyti vilniečių, ypač Lazdynų gyventojų, nuogąstavimai dėl gamyklos vietos, galingumo ir teršimo, išsklaidyti.
Skirtingus gamyklos aspektus – ekonominius, socialinius, technologinius, aplinkosauginius – nagrinėjo skirtingi ekspertai. Naudodamiesi tarptautine darbo patirtimi, specialistai nustatė, kad planuojamos statyti deginimo gamyklos koncepcija tinkama ir pripažinta Europoje. „Numatyti netgi įrenginiai, kurie nėra privalomi”, – atkreipė dėmesį išvadas pristatę ekspertai.
Nauda siektų 85 proc.
Vertindami labiausiai vilniečiams nerimą keliančią galimą gamyklos taršą, šveicarai skaičiavimus atliko pasirinkę patį nepalankiausią įmanomą scenarijų. „Praktikoje rodikliai būna kur kas mažesni”, – teigė dar 2008 m. atliktą bendrovės „Cowi Baltic” poveikio aplinkai ataskaitą vertinę nepriklausomi ekspertai.
„Įrenginiai tenkina teisės aktais numatytus reikalavimus. Atliktoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodytos išmetamų į aplinką teršalų vertės mažesnės nei mūsų pasirinktame modelyje, tačiau kad būtų buvusios viršytos ribinės vertės, nenustatėme”, – kalbėjo šveicarų ekspertai.
Be to, jie atkreipė dėmesį, kad bendras komunalinių atliekų naudingumas labai aukštas: deginant atliekas būtų pagaminta apie 65 proc. šilumos ir maždaug 25 proc. elektros energijos. Šilumos ir elektros atidavimas tiesiai į tinklus leis pasiekti reikšmingai pastebimą energetinį efektyvumą.
„Vadinasi, iš papildomą pridėtinę vertę kuriančios gamyklos sukeliamos taršos galima atimti kitų energiją gaminančių įrenginių taršą, nes jų darbo apimtis mažės. Tačiau, kaip minėjome, mes vadovavomės blogiausiu scenarijumi”, – kalbėjo Šveicarijos įmonės „CSD Ingenieure und Geologen” Lietuvos filialo atstovai.
Jie pabrėžė, kad dioksinų ir furanų imisijos sieks vos 3 proc. Tai esą labai teigiamas rodiklis.
Sąvartynų įkaitai
Įvertinus gamyklos galingumą, joje per metus galėtų būti sudeginama apie 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurios dabar keliauja į sąvartynus.
„Neverskite mūsų sąvartyno gyventojais”, „Civilizuotoje šalyje šiukšlės tampa energija”, ” Ginkite Elektrėnų savivaldybės gyventojų interesus” – per viešą pristatymą salėje sušmėžavo plakatai su tokiais užrašais.
Juos rankose laikė Kazokiškių sąvartyno smarvės nepakeliantys Elektrėnų gyventojai. Jie bandė atkreipti dėmesį, kad Vilniaus komunalinių atliekų srautas į Kazokiškes auga dėl laiku nepastatytos atliekų deginimo gamyklos sostinėje.
Vieta Lazdynuose – tinkama
Vis dėlto didžioji dalis ekspertų išvadų pristatyme dalyvavusių gyventojų buvo nusiteikę prieš deginimo gamyklos statybas Lazdynuose. Gyventojai būgštauja, kad šalia Medicinos atliekų deginimo ir Vilniaus vandenų valymo gamyklų išdygus dar ir atliekų deginimo, taršos mastai Lazdynuose ir aplinkiniuose rajonuose smarkiai išaugs.
Šveicarų nuomonė – kita. Jie atkreipė dėmesį, kad kitose Europos sostinėse gamyklos stovi tiesiog miesto centre.
„Jūs dar turite palyginti mažai taršos objektų. Kituose miestuose stovi daug daugiau įvairių gamyklų ir pramonės centrų. Tokio pobūdžio gamykloms vietos parenkamos vertinant ekonominę naudą. Gamyklos visų pirma turi būti statomos ten, kur būtų efektyviausiai išnaudojama energija. Berne prie tokių gamyklų specialiai atvedami šilumos tinklai, jūs jau tokius turite šalia.
Be to, remiantis praktika, tokios gamyklos turi būti netoli miesto. Būtinas ir kokybiškas susisiekimas – keliai. Vertinant konkrečius aspektus, mums atrodo, kad ši vieta gera – tarša ribinės vertės neviršija”, – gyventojų nerimą ir emocijomis grįstas abejones moksliniais argumentais atrėmė ekspertai.
„Visos institucijos jau pritarė „Cowi Baltic” atliktai atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, o departamentas norėjo dar vienos nuomonės, todėl pasitelkė šveicarų ekspertus. Buvo pateikta daug vertingų ir gerų įžvalgų. Per kelias savaites departamentas priims sprendimą dėl gamyklos veiklos tęstinumo arba ataskaitos tvirtinimo.
Šiuo atveju ekspertų išvados nėra privalomos, tai – ne teisės aktas, o tik papildoma nuomonė. Šveicarai pateikė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ekspertų nuomonę, vilniečiai gali turėti savo nuomonę, tačiau ji turi būti pagrįsta atitinkamais argumentais”, – sako Rolandas Masilevičius, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius.
Atliekų deginimo gamyklą statys prancūzai
Gamyklą, kurioje bus deginamos Vilniaus ir Utenos regionų komunalinės atliekos, Vilniuje, prie Gariūnų turgavietės, statys Prancūzijos bendrovė „Constructions Industrielles de la Mediterranee” (CNIM).
Vilniaus projektas bus įgyvendinamas per Regioninę komunalinių atliekų deginimo gamyklą, kuri netrukus pakeis pavadinimą į „Reenergy”. Kol kas neskelbiama, kokios investicijos numatomos į gamyklą. Energija iš atliekų Lietuvoje iki šiol negaminama.
CNIM, kuri yra didžiausia tokių atliekų deginimo gamyklų statytoja Europoje, sustiprino savo pozicijas Baltijos šalyse – šiemet kovą pasirašė sutartį su „Eesti Energia” dėl daugiau nei 330 mln. litų vertės energijos iš atliekų deginimo gamyklos statybos Taline. Šiuo metu CNIM stato kelias tokias gamyklas Europos ir Azijos miestuose, iš jų didžiausi projektai yra Taline, Baku, Geteborge ir Turine.
CNIM grupės apyvarta 2009 m. siekė 2 mlrd. litų, ji veikia Europoje ir Azijoje ir yra pastačiusi energiją iš atliekų gaminančias gamyklas Londone, Paryžiuje, Briuselyje, Marselyje, Bilbao, Brno, Stokholme, Šanchajuje ir kituose miestuose.
