Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį komercinio nekilnojamojo turto rinkos segmentai į lėtėjančią ekonomiką reagavo skirtingai.
Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Colliers International” duomenimis, biuro patalpų rinkoje pasiūla viršijo paklausą. Nuomos kainos stabilizuojasi, kai kuriuose verslo centruose – krenta. Nepaisant to, pastebima, kad potencialūs nuomininkai renkasi delsimo poziciją.
Prekybos sektorius, vis dar išlaikydamas stabilias nuomos kainas, pradeda justi mažėjančią gyventojų perkamąją galią, kuri verčia prekybininkus stabdyti plėtrą – nekokybiški ir prastai valdomi prekybos centrai jau fiksuoja nuomininkų trūkumą. Sandėliavimo patalpų paklausą labiausiai veikia sulėtėjusi logistikos kompanijų ir mažmeninių prekybos tinklų veikla, kuriai tiesioginę įtaką daro augančios energetinių resursų kainos ir mažėjantis vartojimas.
„Prasidėjęs biurų patalpų rinkos kitimas iš nuomotojų į nuomininkų Vilniuje stiprės – planuojama, kad iki metų pabaigos bus pasiūlyta 40 proc. daugiau modernių biurų. Didžioji dalis planuojamų projektų bus įgyvendinta laiku, tačiau yra ir tokių vystytojų, kurie savo projektų statybas atideda arba nukelia verslo centrų atidarymo datą”, – sako „Colliers International” verslo plėtos direktorius Lietuvoje Mindaugas Kulbokas.
Pasak jo, gerokai padidėjusi pasiūla iš esmės pakeitė buvusią situaciją, kai kokybiškų biuro patalpų pasiūla buvo ribota ir nuomininkams trūko modernių patalpų. Dabartinė padėtis sąlygoja nuomos kainų stabilizaciją, o mažėjant statybinių medžiagų kainai ir pingant darbo jėgai galima prognozuoti ir mažėjančią nuomą naujai statomuose verslo centruose. Praėjusių metų tendencijos, kai nauji objektai dar prieš atidarymą būdavo visiškai išnuomoti, per ateinančius keletą metų nepasikartos.
Metų pabaigoje Vilniuje bendras biuro patalpų plotas bus 266,4 tūkst. kvadratinių metrų (šiuo metu Vilniuje yra 190 tūkst. kvadratinių metrų), Rygoje biuro patalpų pasiūla iki metų pabaigos sieks 288 tūkst. kvadratinių metrų (šiandien Rygoje bendra pasiūla yra 253 tūkst. kvadratinių metrų). Talinas yra šio sektoriaus lyderis, šias pozicijas išlaikys ir iki metų pabaigos, kai rinkoje bus nuomojama 394 tūkst. kvadratinių metrų bendro biuro patalpų ploto (šiuo metu bendra biuro patalpų pasiūla sudaro 353 tūkst. kvadratinių metrų).
„Neigiamos vartojimo tendencijos paskatino kai kurias mažmeninės prekybos įmones stabdyti planuotas investicijas į plėtrą. Todėl vystytojai imasi tik labai patrauklių projektų išskirtinėse vietose”, – sako M.Kulbokas. Sumažėjusią paklausą atspindi ir neišnuomotų patalpų, tenkančių bendram plotui, rodiklis – Vilniuje jis siekia iki 4,6 proc. ir yra 8 kartus didesnis negu kitose Baltijos šalių sostinėse.
Pasak M. Kulboko, nuomininkų trūkumas jau ypač juntamas naujuose ir prastos koncepcijos bei neefektyviai valdomuose prekybos centruose.
„Tiesa, tai neturėjo didesnės įtakos kainoms – jos išliko stabilios, nors vis dažniau siejamos su nuomininko planuojama apyvarta ir prekės ženklo stiprumu”, – sako jis.
Tuo tarpu sandėliavimo patalpų užimtumas mažės, teigia ekspertai.
„Sandėliavimo patalpas daugiausiai nuomojasi transporto ir logistikos bendrovės bei mažmeninės prekybos tinklai. Jas neišvengiamai paveiks kylančios energetinių resursų kainos ir mažėjantis vartojimas – tikėtina, kad dėl šių priežasčių atsiras daugiau neišnuomotų plotų. Šią tendenciją turėtų stiprinti ir mažmeninių prekybos tinklų planai turėti savo sandėlius”, – prognozuoja M. Kulbokas. Jis pabrėžia, kad šios srities situacija Lietuvoje skiriasi priklausomai nuo regiono – Klaipėda yra pasiekusi brandą, o Vilnius ir Kaunas vis dar auga.
Pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje sandėliavimo patalpų vakansija buvo 5,2 proc., Rygoje – 7,6 proc., o Taline – 4,8 proc.
