Ką tik pasibaigęs šildymo sezonas, nors ir vadintas brangiausiu istorijoje, šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą prasme buvo labai panašus į ankstesnįjį.
60 m2 plotui apšildyti kauniečiai per sezoną suvartojo vidutiniškai po šiek tiek daugiau nei 100 kWh šilumos. Ką tik pasibaigusįjį šildymo sezoną – 106,57, o prieš metus – 101,91. Skirtumas nedidelis, nes ir vidutinė lauko oro temperatūra šių šildymo sezonų metu tesiskyrė 1,46 laipsnio.
Nedaug tesiskyrė ir vidutinė sezono šilumos kaina, kuri buvo tik 34 šimtosiomis cento (su PVM) už kilovatvalandę didesnė nei praėjusįjį sezoną: atitinkamai 31,41 ir 31,07 cento už kilovatvalandę su PVM. Panašūs kainų ir suvartojimo dydžiai lėmė tai, kad panašus buvo ir vidutinis mėnesio mokėjimas už šildymui suvartotą šilumą. Kaip matome lentelėje, užpraeito šildymo sezono metu vidutinis kauniečio mokėjimas už šildymui suvartotą šilumą buvo 316,58 lito, praėjusiojo – 334,78 lito. Vidutiniškai vienas vartotojas Kaune šildymui 2011 – 2012 metų šildymo sezono metu išleido 1899,50 lito, o 2012 – 2013 metų šildymo sezono metu – 2008,70 lito.
Lentelėje pateikiame pagrindinius vidutinių dviejų pastarųjų šildymo sezonų rodiklius:
| Šildymo sezonas | 2011 – 2012 | 2012 – 2013 |
| Vidutinė lauko oro temperatūra per šildymo sezoną, oC | -0,03 | -1,49 |
| Vidutinis šilumos suvartojimas per šildymo sezoną, kWh/m2 | 101,91 | 106,57 |
| Vidutinė šilumos kaina per šildymo sezoną, ct/kWh su PVM | 31,07 | 31,41 |
| Vidutinė 1 m2 šildymo kaina per šildymo sezoną, Lt/m2 su PVM | 31,66 | 33,48 |
| Vidutinis mėnesio mokėjimas už 60 m2 ploto buto šildymui suvartotą šilumą, Lt su PVM | 316,58 | 334,78 |
| Vidutinė šildymo kaina per šildymo sezoną 60 m2 ploto butui, Lt su PVM | 1899,50 | 2008,70 |
Pastaba: analizė apima visų Kauno ir Kauno rajono daugiabučių duomenis, t. y. į ją įtraukti ir naujos statybos bei renovuotų daugiabučių duomenys.
Bene perpus mažesnis suvartojimas ir mažesni mokėjimai už šilumą buvo naujos statybos ir renovuotuose pastatuose. Naujos statybos butų savininkai per praėjusįjį šildymo sezoną išleido vidutiniškai apie 1077,74 lito (2011 – 2012 metų šildymo sezono metu – apie 998,86 lito), renovuotų pastatų butų savininkai išleido vidutiniškai apie 1177,26 lito (2011 – 2012 metų šildymo sezono metu – apie 1063,73 lito). Taigi, darytina išvada, kad vartotojams šis, ką tik pasibaigęs šildymo sezonas buvo šiek tiek daugiau nei 100 litų brangesnis nei užpraeitas.
Tuo tarpu šilumos tiekėjams šis šildymo sezonas buvo gerokai brangesnis. Gamtinių dujų, iš kurių didžiąja dalimi gaminama šiluma Kaune, kaina šį šildymo sezoną buvo didesnė 30 litų už toną naftos ekvivalento ir sudarė 1910 litų. 2011 – 2012 metų šildymo sezono metu gamtinių dujų kaina buvo apie 1880 litų už toną naftos ekvivalento.
Vidutinė iš pagrindinio Kauno šilumos gamintojo – Kauno termofikacijos elektrinės – perkamos šilumos kaina šį šildymo sezoną 19,46 ct/kWh. Tačiau, bendrovei įdiegus eilę naujovių, kurios leido suefektyvinti šilumos gamybą savo pačios šaltiniuose, buvo pasiekta, kad vartotojai to didelio pabrangimo nepajuto.
Bendrovė savo nuosavuose gamybos šaltiniuose diegė kondensacinius ekonomaizerius, kurie leidžia panaudoti su dūmais išeinančią šilumą papildomam šilumos kiekiui pagaminti. Toks įrenginys buvo įdiegtas „Pergalės” bei kai kuriose kitose katilinėse. Įdiegus ekonomaizerį, „Pergalės” katilinėje pagaminamos šilumos savikaina tapo mažesnė nei iš elektrinės perkamos šilumos kaina. Dėl šios priežasties katilinė įjungta dirbti nuolat. Periodiškai įjungiama buvo ir bendrovės „Šilko” katilinė, kurioje gaminamos šilumos savikaina atskirais atvejais taip pat buvo mažesnė nei iš elektrinės perkamos šilumos kaina ir tai taip pat leido nedidinti šilumos kainos vartotojams. Modernizuojamos buvo ir kitos bendrovei priklausančios katilinės. Dėl to, skirtingai nuo užpraeito šildymo sezono, 2012 – 2013 metais „Kauno energija” jau didesnę dalį šilumos miestui pagamino pati. Šios priemonės leido stabilizuoti ir net apie 6 proc. sumažinti vartotojams parduodamos šilumos kainą.
Be to, 2012 – 2013 metų šildymo sezono metu Kaune jau pradėjo veikti ir naujos dviejų nepriklausomų šilumos gamintojų biokuro katilinės. Kol kas, šį šildymo sezoną jų pagamintas šilumos kiekis nesudarė didelės konkurencijos Kauno termofikacijos elektrinei, tačiau užpraeito šildymo sezono metu jos apskritai nebuvo. Be to, ne šildymo sezono metu ši konkurencija tapo labiau juntama.
Tačiau ne tik dėl nedidelio pagaminamo šilumos kiekio, bet ir dėl nedaug mažesnės šilumos kainos praėjusįjį šildymo sezoną nepriklausomi šilumos gamintojai kol kas nedarė didelės įtakos galutinei vartotojams tiekiamos šilumos kainai. Iš jų perkamos šilumos kaina kol kas tik simboliškai mažesnė, nei pačios AB „Kauno energija” gaminamos šilumos kaina. Tačiau tikimasi, kad jau ateinančio šildymo sezono metu veiks ir pačios AB „Kauno energija” statomi biokuro katilai „Šilko” bei „Inkaro” katilinėse, kurių efektyvus veikimas ir juose gaminamos šilumos savikaina turėtų nulemti dar mažesnę iš Kauno termofikacijos elektrinės bei kitų nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamos šilumos kainą.
Detalesnius duomenis apie Kaune šildymui suvartotą šilumą galite rasti AB „Kauno energija” interneto svetainėje [http://www.kaunoenergija.lt/Fiziniamsasmenims/Šilumosvartojimopastatuosepalyginimas/tabid/79/Default.aspx]
Visas į pastatą patekęs šilumos kiekis išmatuojamas metrologiškai patikrintais sertifikuotais įvadiniais šilumos apskaitos prietaisais (skaitikliais) ir yra paskirstomas vartotojams apmokėti pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Kiekvienas vartotojas moka tik už jam priskirtą šilumos kiekį. Šilumos kainas tikrina, tvirtina ir, esant neatitikimams skaičiavimuose, koreguoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
AB „Kauno energija” informacija
