Stringant Vyriausybės vykdomai daugiabučių namų renovavimo programai, padėtį gerinti imasi Seimas.
Pasak Parlamento vadovės, sudaryta darbo grupė, kuri išsiaiškins dabartinės finansavimo tvarkos trūkumus, stabdančius būsto renovaciją ir parengs pasiūlymus, kaip geriau finansuoti programą.
Tuo metu dėl neveiklumo kritikuojamas aplinkos ministras sako, kad daugiabučių namų atnaujinimo programa nėra prastai įgyvendinama, praneša LTV „Panorama”.
Naujoji daugiabučių namų atnaujinimo programa pradėta 2009-ųjų rugsėjį. Tikėtasi, kad iki šių metų pradžios bus renovuota maždaug 1,5 tūkst. daugiabučių. Tačiau Aplinkos ministerijos duomenimis, šį gruodį apsisprendusios dalyvauti naujoje programoje buvo tik 63 bendrijos.
Viena iš svarbiausių atsilikimo priežasčių – nauja finansavimo tvarka, kai valstybės teikiama parama sumažėjo nuo 50 iki 15 proc. būsto atnaujinimo vertės. Likusią dalį apmoka gyventojai, galintys gauti lengvatinius kreditus.
Anot Valstybės kontrolės ir Seimo Audito komiteto, būtent tokia finansavimo tvarka neskatina namų renovavimo. Deramai neveikiant Vyriausybės parengtai programai, renovacijos ėmėsi Seimas. Aiškintis, kaip gelbėti padėtį, Seimo valdyba sudarė darbo grupę.
„Kad darbo grupė įvertintų daugiabučių namų renovavimo programos neveikimo priežastis ir pateiktų pasiūlymus dėl esamų problemų sprendimo būdų. O prireikus – ir teisės aktų keitimą. Ir būtent jie įvertintų, koks tai buvo finansavimas, ar toks finansavimo modelis renovacijai buvo trukdis”, – teigė Seimo vadovė Irena Degutienė.
Tačiau už renovacija atsakingos Aplinkos ministerijos vadovas Gediminas Kazlauskas aiškina, kad naujoji programa nežlugo ir po truputį įsibėgėja. Esą nusivylimas kilo dėl per didelių lūkesčių, kuriuos kurstė kiti politikai.
„Kas buvo pavesta Aplinkos ministerijai suderinti su Europos Komisija, buvo suderinta, teisinė bazė dėl lėšų panaudojimo sukurta laiku. Tie lūkesčiai, kurie buvo rengiant programą sužadinti 2009 metais, kai kuriems politikams pareiškus, kad tai yra ekonomikos skatinimo priemonė, davė priešingą efektą. Svarbiausia buvo pagerinti energijos taupymą”, – kalbėjo ministras.
Seimo Pirmininkė sako pasigendanti ir didesnės Vyriausybės atsakomybės dėl stringančios daugiabučių programos. Esą daugelyje Europos Sąjungos valstybių ji vyksta sėkmingiau, nes ne gyventojai iš savo lėšų ar valstybės teikiamų paskolų finansuoja namų renovavimą, o energetikos įmonės, prisiimančios projekto įgyvendinimo riziką. Parlamento vadovė siūlė svarstyti tokią galimybę ir Lietuvoje.
„Aš pati pernai spalį kreipiausi raštu į Ministrą Pirmininką, konstatuodama ir analizuodama Valstybės kontrolės medžiagą. Jokio atsakymo į savo raštą dar nesu gavusi”, – tvirtino I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė tikisi sulaukti Premjero atsakymo, kas bus daroma, kad 0,5 mlrd. litų, užšaldytų dėl užsitęsusių derybų ir sutarčių derinimo su komerciniais bankais, būtų efektyviai panaudoti daugiabučiams namams atnaujinti.
