Ar pastebėjote – pasirodė rašinukų, jog nekilnojamo turto rinka jau pasiekė dugną, tad dabar verta pirkti. Kažkaip tą mintį bando įpiršti patys nekilnojamo turto magnatai.
Tačiau ar iš tiesų taip yra? Aš manau, kad namai ir butai tikrai pigs, tad tie, kas perka dabar (jei tik negauna įspūdingų nuolaidų, siekiančių 40 – 60 procentų – taip, taip, jei prašomą už butą 500 000 lt. tai tikriausiai jo reali kaina – 200 000 lt), paprasčiausiai švaisto savo sunkiai uždirbtus pinigus.
Kodėl pigs? Yra daug akivaizdžių argumentų.
Pirma, kasdien Lietuvoje atsiranda po tūkstantį bedarbių. Nedarbas didėja stulbinamai. Beveik kasdien perskaitome pranešimą apie bankrutuojančia vidutinę įmonę. Tarp bedarbių atsiranda tie, kurie turi butus – jie bus priversti juos parduoti, įsikelti į prastesnius. O jei dar pasiėmę paskolas, tai tuos butus pasiims bankai. Štai pranešta, kad jau 3000 butų, už kuriuos nesugebama sumokėti palūkanų. Jie anksčiau ar vėliau pateks į rinką.
Net ir tie, kurie neprarado darbo, patiria sunkumų. Juk atlyginimai mažėja, tad iš ko bus galima mokėti paskolas?Šildymo sezonas bus labai nemalonus visiems. Be to, nuo naujų metų pabrangus elektrai, kils visos išlaidos – nuo komunalinių iki maisto prekių. Tad tie, kurie įsikėlė į butus, kurie jiems yra ne pagal kišenę, smarkiai grauš nagus.
Bankai lengvai į kairę ir į dešinę kreditų nedalins, tad naujų pirkėjų tikrai bus labai mažai. Apskritai, katastrofiškai sumažės tų, kurie galės nusipikti neklinojamą turtą. O jo pasiūla rinkoje tik didės, net nepaisant to, kad dabar beveik nebestatoma naujų namų.
Beje, šiandien bankai išduoda ne 100 procentų paskolą, bet geriausiu atveju 80 proc. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad jie yra numatę mažiausiai 20 procentų kritimą ilguoju laikotarpiu. Per šį krizės laikotarpį kritimas gali būti dar didesnis.
Tačiau šiandien nekilnojamo turto rinkoje susidarė nenormali padėtis dėl to, kad pardavėjai nespėja prisitaikyti prie rinkos. Jie vis dar gyvena 2007 metų iliuzijomis. Sutinku – ir man labai skaudu žinoti, kad mano butas, kuris pakilimo laikotarpiu kainavo 800 000 litų šiandien tevertas kokių 250 000 litukų. Ką darysi, – toks tas gyvenimas. Tad jie ir laiko visiškai dabartinės situacijos neatitinkančias kainas. Vienas iš paprastų vertinimo kriterijų yra toks: vidutinio buto (įrengto) kaina turi būti vieno vidutinio atlyginimo lygio. Dabar vidutinis atlyginimas, atskaičiavus mokesčius siekia apie 1600 litų. Štai tokia kaina ir turi būti. O kas pardavinėja? Tad man labai gaila tų žmonių, kurie įsigyja miegamuosiuose rajonuose butus, mokėdami už kvadratą po 4000 lt. Krizės sąlygomis permokėti yra žiauru.
Kiek teko kalbėtis su nekilnojamo turto ekspertais, šie sutinka, kad, tarkime Vilniuje, apie Senamiestį kainos turėtų siekti 2500 -3000 litų. Deja, pasižiūrėjus skelbimus, rašomos kainos ir po 5000 ir po 6000 lt. Nežinau, kas tokius butus gali pirkti.
O smarkiausią smūgį sudavė statybininkai, pasakę, jog gali pastatyti namą su pilna apdaila už 1500 lt už kvadratinį metrą. Vadinasi, 200 kv.m. namą kartu su sklypu galima pasistatyti už 350 000 lt. Tad jūs man dabar pasakykite, kodėl reikėtų tam, kuris nori įsigyti butą, mokėti tokią pačią sumą už kokius 45 kv. m. Perkūnkiemyje? A?
Yra įvairios metodikos, kaip galima paskaičiuoti, ar normali kaina už kvadratinį metrą. Vienas iš labai paprastų būdų yra toks: vieno kvadratinio metro kaina turi būti tokia, koks yra vidutinis mėnesio atlyginimas. Šiuo metu jis ir yra maždaug apie 1600 – 1700 lt atskaičius mokesčius. Tad tokia ir turi būti kaina. Statybininkai pirmieji realiai pasižiūrėjo į situaciją. Juk jiems senokai sustojo darbai. Ir nenusimato, kad bus geriau: kol neparduos dabar rinkoje esančių butų, tol nebus statomi nauji (o kur dar tie, už kuriuos nebus susimokėta).
Panašiai pajudės ir nekilnojamo turto rinka. Šildymas, pakilusios elektros kainos, be to, greitai įvestas nekilnojamo turto mokestis labai greitai paprotins nekilnojamo turto pardavėjus. Jei norės parduoti savo turtą turės mažinti kainą. O mažėti yra dar kur.
