Jei Klaipėdos miesto taryba pritars, AB „Klaipėdos vanduo” pakeis teisinį statusą ir taps uždarąja akcine bendrove.
Toks sprendimas turėtų būti priimtas visuotiniame akcininkų susirinkime balandžio 29 d.
Anot AB „Klaipėdos vanduo” generalinio direktoriaus Leono Makūno, teisinio statuso pakeitimas per metus leistų sutaupyti mažiausiai 7,5 tūkst. litų.
„Esant akcinei bendrovei mums reikėdavo skelbti metinius pranešimus, vykdyti akcijų apskaitą ir už tai mokėti pinigus, registruotis vertybinių popierių biržoje. Nei mes prekiaujame tomis akcijomis, nei ką. Esame vieninteliai iš vandens tiekėjų Lietuvoje, kurie dar turime akcinės bendrovės statusą”, – tikino jis.
Šiuo metu 94 proc. akcijų valdo Klaipėdos miesto, 5 proc. – rajono ir 1 proc. – Neringos savivaldybės.
Pertvarkius bendrovę vartotojai neva jokių pokyčių nepajus.
„Vanduo tikrai nebrangs, o apie bendrovės privatizavimą apskritai negali būti jokių kalbų, nes pagal įstatymus tokia bendrovė negali turėti pelno”, – sakė L. Makūnas.
Apžvelgdamas pernai metų rezultatus jis informavo, kad bendrovė patyrė palyginti nedaug – 124 tūkst. litų nuotolių, tačiau šiais metais jau dirba pelningai.
AB „Klaipėdos vanduo” yra parengusi investicinius projektus, kurių maksimali vertė – apie 52 mln. litų. Daugiausiai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų prašoma skirti pinigų projektams Tauralaukyje, Smeltės gyvenamajame kvartale ir šiaurinėje miesto dalyje.
Tačiau ekonominis sunkmetis gerokai pakoregavo vandentiekininkų planus, nes drastiškai krito tinklų tiesimo įkainiai. Pavyzdžiui, pernai normatyvas buvo 1 tūkst. litų už vieną metrą, metų pradžioje kaina krito iki 700 litų, o dabar konkursuose dalyvaujantys rangovai jau vardija dar mažesnes – 100-300 litų už metrą kainas.
„Todėl pamatėme, kad prašomų pinigų mes galime tiesiog neišnaudoti. Jei anksčiau sukdavome galvas, iš kur gauti daugiau lėšų, dabar jau galvojame, kokių dar darbų galima atlikti. Todėl Aplinkos ministerijai teiksime pakoreguotą paraišką. Prašysime leisti įgyvendinti dar 4-5 tinklų tvarkymo ar tiesimo projektus”, – informavo L. Makūnas.
Jis paminėjo vadinamosios paupio gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą, magistralinių tinklų tiesimą tarp Vilniaus plento ir minėtos gyvenvietės, „Žaliojo slėnio” gyvenvietės ir dalies Tauro sodų prijungimą prie Klaipėdos tinklų bei Trinyčių kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukciją.
Kai kurie projektai bus įgyvendinami šiais metais, o kai kurie – kitais.
