Klaipėdoje per metus labiausiai išaugo pajūryje bei centrinėje miesto dalyje, šalia Taikos prospekto, esančių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė. Senamiesčio žemės vertė kito nežymiai.
Tai matyti pagal VĮ Registrų centro 2008 metų žemės ir statinių masinio vertinimo ataskaitų ir verčių žemėlapius.
„Vertinimo rezultatai rodo, kad nekilnojamojo turto verčių statistinis augimas šalyje yra nedidelis, lyginant su 2007 metų birželio 1 dieną atliktu vertinimu”, – informavo Registrų centro atstovė spaudai Lina Balkevičienė.
Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje bei Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonuose vidutinės žemės sklypų vertės, palyginti su praėjusiais metais kai kuriose teritorijose sumažėjo apie 10 proc., o kai kur – nežymiai padidėjo.
Labiausiai žemė brango Palangoje bei Neringoje – šiuose miestuose žemės sklypų vidutinės vertės statistiškai padidėjo apie 15 proc. Kretingos rajone šis augimas siekė apie 10 proc.
Šilutės rajone žemės sklypų vertės ženkliai nekito, išskyrus Rusnės teritoriją, kur vidutinė rinkos vertė šiek tiek padidėjo. O Klaipėdos rajoną brangimas aplenkė – čia didžiosios dalies sklypų vidutinė rinkos vertė netgi sumažėjo 10-15 proc., išskyrus Drevernos kaimo teritoriją, kur vertės truputį padidėjo.
Registrų centras atkreipė dėmesį ir į tai, kad miškų žemė (be medynų) buvo įvertinta mažesne verte. Tai padaryta atsižvelgiant į miškų savininkų pastabas dėl tokios žemės paskirties keitimo ir panaudojimo užstatymui apsunkinimo.
Apie vertinimą
Žemės sklypų masinį vertinimą Registrų centras atlieka nuo 2003 metų, statinių – nuo 2006 m. Parengiami verčių žemėlapiai ir vertinimo modeliai apskaičiuoti vidutinėms rinkos vertėms.
Nekilnojamojo turto masinio vertinimo sistemos paskirtis – nustatyti realų registruoto turto vertingumą tam tikrai datai, kadangi žemės reformai ir mokesčiams naudojamos indeksuotos (nominalios) žemės vertės nėra susietos su turto rinkos kainomis ir neatspindi kasmetinių vertės pokyčių pagal turto paskirtį ir jo teritorinį išsidėstymą.
Vertės per modelius susietos su kiekvieno objekto individualiomis kadastrinėmis charakteristikomis ir vieta savivaldybėse, todėl teigiama, kad nėra galimybės jas be pagrindo pakeisti atsiradus vartotojų ydingiems interesams. Apskaičiuotos vertės gali būti naudojamos mokesčiams, socialinei rūpybai, kitoms valstybės reikmėms.
Su masinio vertinimo duomenimis galima susipažinti interneto svetainėje www.registrucentras.lt/masvert
