Dešimtį metų uostamiestyje svarstytas Klaipėdos pilies atkūrimo projektas iš esmės jau yra išanalizuotas ir įgauna realų pagreitį. Jo finale uostamiestis turėtų turėti atstatytą senąją pilį su gynybiniais pylimais, ir šiskompleksas taptų tarptautiniu konferencijų centru bei miesto raidos muziejumi. Beje, pakeliui į šį projektą būta siūlymų Klaipėdos pilyje įrengti ir kazino.
Ieškojimų kelias
Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1994 m. nutarus iki 2009 m. iškeldinti iš Klaipėdos piliavietės teritorijos AB „Klaipėdos laivų remontas”, Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos rengti Klaipėdos piliavietės ir artimiausių jos teritorijų pritaikymo projektus.
1999 m. įvyko pilies didžiojo bokšto atstatymo konkursas, kurio laimėtojas architektas Saulius Manomaitis pasiūlė atstatyti bokštą laikantis senojo bokšto tūrių, aukščio, silueto. Tačiau jo atstatymui naudoti ne tradicinę medžiagą – plytas, o stiklą.
2002 m. įvyko Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso teritorijos vystymo ir valdymo modelio projektų konkursas. Jį laimėję „Uostamiesčio projektų” autoriai pilies vietoje siūlė palikti ir eksponuoti archeologinį klodą, sunaikintų bastionų menamame tūryje įkurti viešbutį, o S. Manomaičio suprojektuotame bokšte įrengti kazino arba restoraną su ekspozicijos elementais.
Pagal šį projektą buvo parengtas „Istorijos, kultūros ir turizmo centro Klaipėdos piliavietėje” detalusis projektas, kuriame numatyti darbai ir jų finansavimas iki 2009 m.
Tačiau, pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, projektas dėl finansinių priežasčių pradėjo strigti.
„2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, įsigaliojo daugelis naujų norminių aktų paveldosaugos srityje. Susipažinę su pasauline tokių objektų pritaikymo praktika, pamatėme, kad projektą, kuris prieš keletą metų atrodė pažangus, būtina įvertinti iš naujo”, – sakė E. Jurkevičienė.
Prieš dvejus metus Savivaldybėje buvo surinkta darbo grupė, o 2007 m. miesto Taryba patvirtindama patikslintą Strateginį miesto planą, priėmė sprendimą „atstatyti Klaipėdos pilies tūrį bei gynybinius pylimus, įrengiant tarptautinį konferencijų centrą ir išplečiant Klaipėdos pilies bei miesto raidos muziejų”.
2008-2013 metais uostamiesčio Savivaldybė numatė parengti Klaipėdos pilies atstatymo galimybių studiją, techninį projektą ir siekti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Pilis – vestuvėms
Anot Klaipėdos piliavietės atkūrimo darbo grupės vadovo, Klaipėdos savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, galimybių studija turi įvertinti Klaipėdos piliavietės atkūrimo projektą paveldosauginiu, funkciniu ir ekonominiu aspektais. Tai yra būtina kreipiantis paramos projektui į Europos Sąjungos struktūrinius fondus, taip pat norint, jog Vyriausybės suteiktų nacionalinės svarbos objekto statusą.
Klaipėdos piliavietės atkūrimo galimybių studiją rengia Vilniaus įmonė „EI projektai”. Praėjusią savaitę Pilies muziejuje studijos konsultantė Laura Eidukevičienė ne itin gausiai susirinkusiam specialistų būriui pristatė pirmuosius galimybių studijos rezultatus.
Pasak L. Eidukevičienės, atkurta Klaipėdos piliavietė galėtų atlikti rotušės funkciją, kurioje vyktų tuoktuvių ceremonijos, reprezentaciniai miesto priėmimai, pokyliai. Būtų išplėsta erdvė Pilies muziejaus ekspozicijai, galėtų būti įrengta salė kameriniams teatro spektakliams, įrengtas tarptautinis konferencijų centras, sukurta jūrinio turizmo infrastruktūra.
Nori maksimumo
Klaipėdos piliavietę galimybių studijos rengėjai suskirstė į keturias reikšmines dalis: pilies pastatas su kiemu, pilies salos bastionas, vandens fosos ir piliavietės ravelinai. Kiekvienai iš jų numatyta po tris galimas atkūrimo alternatyvas nuo minimalaus iki maksimalaus varianto.
Pasak R. Zulco, Klaipėdos miesto savivaldybė preliminariai yra pritarusi Klaipėdos piliavietės atkūrimui pagal beveik maksimalų variantą, tačiau galutinis variantas dar bus tikslinamas atsižvelgus į paveldosaugininkų įvertinimus bei finansinius kaštus.
„Projektą būtina įvertinti realistiškai ir suskirstyti etapais, kad vėliau nestrigtų jo įgyvendinimo procesas iki galimybių studijoje numatomo 2015 metų termino”, – pastebėjo pokalbininkas.
Klaipėdos piliavietės atkūrimo galimybių studijos rengėjai projekto finansinių kaštų ir ekonominės naudos analizę Klaipėdos miesto savivaldybei pateiks šiomis dienomis.
Artimiausiu metu galimybių studija bus pristatyta ir paveldosaugininkams bei įvertintos jų pastabos.
Pasak L. Eidukevičienės, nacionalinės svarbos objekto statuso siekiančiam Klaipėdos piliavietės atkūrimo projektui jau yra pritarusios Kultūros bei Ūkio ministerijos. Šį mėnesį projektas bus pakartotinai pateiktas svarstyti Ūkio ministerijai bei Vyriausybei. Nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo projektui tikimasi rugsėjo mėnesį.
Projektas bus viešas
Projekto rengėjai užtikrino, kad Klaipėdos piliavietės procesas nebus slepiamas ir nuo visuomenės.
„Detalus visų 12 galimų Klaipėdos piliavietės atkūrimo variantų pristatymas būtų visuomenės klaidinimas. Tik išrinkus iš jų vieną, kuris labiausiai tikėtinas, numatomas platesnis projekto pristatymas visuomenei. Šiuo metu baigiame tik pirmąjį Klaipėdos piliavietės atkūrimo galimybių studijos etapą. Antrojo etapo metu bus parengta istorinė šio objekto apžvalga, parengtas architektūrinis modelis. Tada internete bus paskelbta visa studija, brėžiniai, vizualizacijos. Numatoma sukurti ir tekstilinį atkurtosios piliavietės maketą”, – vardino L. Eidukevičienė.
R. Zulcas informavo, jog rugsėjo mėnesį Paveldo dienų metu Klaipėdos piliavietės atkūrimo projektas bus dar sykį pristatytas uostamiesčio visuomenei.
„Medžiagos pakanka”
Jonas GENYS, Mažosios Lietuvos istorijos ir Pilies muziejaus direktorius, istorikas
Istorinės medžiagos, reikalingos Klaipėdos piliai atstatyti, mes turime kur kas daugiau nei jos turėjo Valdovų rūmų projekto autoriai.
Mano ir profesoriaus Vlado Žulkaus nuomone, Klaipėdos pilies tūrio atstatymas būtų pats geriausias variantas siekiant išsaugoti vertingą archeologinį kultūrinį sluoksnį, kuris šiuo metu yra tragiškai veikiamas erozijos. Pilies pastatas jį tiesiog uždengtų ir pirmajame jo aukšte mes turėtume gyvą, veikiančią archeologijos laboratoriją, kurioje galėtume saugiai tęsti tyrimus. Taip pat galima būtų pasielgti ir atkuriant pilies bastionus. Jeigu visus archeologinius tyrimus reikėtų atlikti prieš objekto statymą – 15 metų vien tyrimams neužtektų.
Ravelinai yra po žeme, ir niekur nedings. Šiuo metu svarbiausia numatyti, jog tose vietose neatsirastų kiti fundamentalūs objektai, tačiau projekto jie stabdyti neturėtų.
„Terminas – nerealus”
Vitalijus JUŠKA, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padarinio vedėjas
Aš asmeniškai palaikyčiau Klaipėdos pilies atkūrimo idėją, nes yra galimybių tai padaryti. Projektas iš esmės atitinka Rygos chartijos keliamus reikalavimus. Būtų atkurtas miesto simbolis. Jis yra pakankamai gerai ištyrinėtas, yra daug reikalingos dokumentinės medžiagos, taigi pavyktų išvengti istorinės tiesos iškraipymo ir improvizacijos.
Nepritarčiau idėjai pilies gynybiniuose pylimuose įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, nes Klaipėdos piliavietės teritorijai yra nustatytas konservacinis režimas. Tai reiškia, kad objekto paskirtis turi maksimaliai neprieštarauti buvusiai funkcijai. Pritariu muziejaus, konferencijų centro funkcijoms. Projekto galimybių studija diktuoja logišką etapiškumą – pirmiausia bus atstatytas pilies tūris, korpusas, vėliau – ravelinai, tačiau skeptiškai vertinu numatytą 2015 metų terminą pirmojo etapo pabaigai. Projekto mastas – grandiozinis, prieš jį reikės atlikti nemažai archeologinių tyrimų, o juos vykdyti mūsų oro sąlygomis reikia laiko.
Skaičiais ir faktai
* Pirmą kartą Klaipėdos pilis minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame didysis magistras Eberhardas fon Zeine sutaria su Kuršo vyskupu Heinrichu pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės. Tų pačių metų rudenį kalavijuočiai prie Danės žiočių pastatė medinę pilį ir pavadino Memelburgu. Medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, todėl 1253 m. dešiniajame Danės krante iškilo mūrinė aptvarinio – gardinio tipo pilis. Pilies kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, o sienas saugojo grioviai, pylimai ir palisados.
* XIV-XV a. Klaipėdos piliai teko atlaikyti gausius žemaičių ir lietuvių antpuolius, todėl ji daug kartų buvo deginama ir atstatoma. XV a. Klaipėdos pilis buvo sutvirtinta taip, kad galėjo gintis nuo šaunamojo ginklo. Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena, grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais. XV a. Klaipėdos pilis savo architektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų ordino pilių: masyvūs mūrai buvo pagyvinti ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis gotikinio raudonų plytų mūro sienomis.
* 1516-1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemių pylimais su bastėjomis, o 1538-1550 m. – kapitališkai perstatyta. Rekonstruota pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su penkiais bokštais. Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų Didysis bokštas, vakariniame – Didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitų korpusų kampuose stovėjo cilindriniai Kurfiursto, Mažasis parako bokštai. Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.
* XVII a. Klaipėdos pilį puolė švedai, nuniokojo keli gaisrai, tad pilies gynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti. Taip 1686 m. žemių pylimai aplink Klaipėdos pilį buvo rekonstruoti į bastionus.
* Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko Septynerių metų karo (1756-1763) metais. Po šio karo pilis prarado karinę reikšmę ir buvo pamažu apleista. 1770 m. imta pardavinėti ir naikinti išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Laikui bėgant, neremontuojami pilies mūrai pradėjo griūti. 1872-1874 m. buvo nugriauti paskutiniai pilies pastatai.
* 1968 m. Klaipėdos piliavietėje buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai. Jų metu nustatyta, kad buvusios pilies vietoje yra išlikęs kultūrinis sluoksnis su gausiais radiniais, stovėjusių pastatų pamatais. Klaipėdos piliavietė įtraukta į istorijos bei architektūros, archeologijos paminklų sąrašą.
* Tyrimų darbai buvo atnaujinti 1975 metais. Tuomet archeologinius kasinėjimus pradėjo ir su pertraukomis tęsia iki šiol archeologas prof. habil. dr. V. Žulkus. Per visą archeologinių tyrimų laikotarpį ištirta apie pusė pilies kiemo teritorijos (šiaurinė dalis), kasinėta ant princų Frydricho ir Karlo bastionų, surasta keliolika tūkstančių radinių. Šių archeologinių tyrinėjimų bei rašytinių šaltinių pagrindu atkurta XIII – XVIII a. Klaipėdos pilies raida.
* 2002 m. rugpjūčio 1 d. iškilmingai švenčiant Klaipėdos miesto 750-ies metų jubiliejų atidarytas Pilies muziejus. Autentiškoje XVII – XVIII a. poternoje, esančioje po princo Frydricho bastionu, apžvelgiama pilies ir miesto raida. XIII – XVII a.
* 2006 m. rugpjūčio 1 d. muziejuje atidaryta princo Karlo poterna, kurios ekspozicija supažindina su Klaipėdos miesto ir pilies raida iki šių dienų, rodoma sovietmečio kino kronika bei miesto ateities vizijos projektas.
VIZIJA. Klaipėdos piliavietės teritorijos panaudojimo ir pritaikymo kultūros ir turizmo poreikiams galimybių studijos alternatyvos:
1. Siūloma atkurti visą XVII a. pilies pastatą, naujus pilies pamatus įrengiant ant konsolių ir paliekant vertikalų atstumą virš autentiškų pilies pamatų. Taip pat siūloma atkurti pilies kiemą. Šiuo atveju preliminarus tvarkomo pilies kiemo plotas būtų 16 196 kv. m, pilies pastato – 9 863 kv. m.
2. Siūloma atkurti visus buvusios pilies salos XVII a. bastionus ir poternas, supilant žemės pylimus. Siūloma dalį pylimų vidinių šlaitų pritaikyti žiūrovų sėdėjimo vietoms (apie 2250), po dalimi pylimų įrengti universalios paskirties sales, muziejų, konferencijų centrą, kavinę ir automobilių stovėjimo aikštelę, išlaikant istorinę bastionų formą. Šiuo atveju tvarkomų bastionų preliminarus plotas būtų 28 042 kv. m, tvarkomų ir atkuriamų poternų – apie 1 143 kv.m.
3. Siūloma stkurti visą XVII a. vidinį pilies gynybinį vandens griovį ir jį pritaikyti 201 vietų jachtų bei mažųjų laivų uostui. Šiuo atveju siūloma atkurti apie 14 892 kv. m fosos ploto.
4. Siūloma XVII a. pilies ravelinų ir jų vandens griovių vietos dalį, kuri netrukdo esamai Pilies gatvės trasai, pritaikyti viešosioms erdvėms, ant jų dangos pažymint XVII a. pilies ravelinų ir vandens griovių kontūrus. Šiuo atveju preliminarus pritaikomos teritorijos plotas būtų 52 671 kv.m.
