Šį mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybę iš LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos pasiekė oficialus raštas apie tai, kad ambicingam uostamiesčio piliavietės atkūrimo projektui neprieštaraujama, nes tai esąs „išimtinis atvejis”.
Ateityje minėta komisija dar svarstys Kultūros paveldo departamento išvadas dėl konkrečių piliavietės atkūrimo alternatyvų. Mat galimi įvairiausi variantai: nuo tik teritorijos sutvarkymo iki bastionų, pilies, ravelinų atstatymo. Šie planai kol kas vadinami priimtiniausiais.
Iki liepos mėnesio savivaldybės valdininkai turi pateikti paraišką Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramai gauti pirminio etapo darbams.
Anot uostamiesčio vicemerės Juditos Simonavičiūtės, tai, kad piliavietės atkūrimo projektas jau yra pripažintas kaip nacionalinės svarbos, atvers daug palankesnes galimybes gauti finansavimą iš Vyriausybės, ES.
Į „Vakarų ekspreso” klausimą, ar istorinių objektų atkūrimas nesukels tokio didelio šurmulio, kaip ir Valdovų rūmų statyba, politikė atsakė neigiamai.
„Valdovų rūmai atkuriami už valstybės pinigus, gal tai ir kelia pasipiktinimą, o piliavietės finansavimo šaltiniai – labai įvairūs. Tikimės, kad Lietuvai 2013 metais pirmininkaujant Europos Sąjungai Klaipėdoje jau bus visiškai sutvarkyta piliavietės teritorija”, – teigė vicemerė.
Suskaičiuota, jog pilies pastato, bastionų ir poternų, gynybinio griovio atkūrimas, teritorijos pritaikymas viešosioms erdvėms bei archeologiniai tyrimai kainuos daugiau kaip 141 mln. litų, o bendra investicijų į viešąją piliavietės infrastruktūrą, įskaitant ir jachtų centro įkūrimą prie piliavietės bei jachtų uosto infrastruktūros rekonstrukciją, suma bus daugiau kaip 171 mln. litų.
