2007-uosius persilaužimo metais vadinanti bendrovės „Klaipėdos mediena” vadovybė gamybos plėtrą planuoja ir kitąmet.
Įmonė numato daugiau nei 50 procentų padidinti baldų gamybos apimtis ir savo reikmėms sunaudoti visą medienos drožlės plokščių (MDP) gamyklos produkciją, taip sukuriant didesnę pridėtinę vertę.
Rekordinės gamybos apimtys
„Klaipėdos medienos” generalinis direktorius Viktoras Adomaitis besibaigiančius 2007-uosius vadina sėkmingais metais.
„Kai 2006-ųjų antrame ketvirtyje buvo nuspręsta uždaryti faneros gamybos cechą, įmonė labai „nukraujavo”, nes žmonėms teko išmokėti apie penkis milijonus litų išeitinių kompensacijų. Iš 1 200 darbuotojų liko 480. Nepaisant to, pavyko net tik pasiekti 2006-ųjų gamybos apimtis, bet ir tikimės, jog jas viršysime apie 7 procentus”, – sakė V. Adomaitis.
Gamybos šuolį lėmė įmonės investicijos į antrąją baldų gamybos liniją. Minimalių investicijų dėka – įranga buvo įsigyta Švedijoje – per mėnesį pradėta gaminti baldų už 9,5 mln. litų, kai prieš tai buvo gaminama produkcijos už 6,5 mln. litų. Beje, šio projekto įgyvendinimas – nuo idėjos iki linijos paleidimo – truko tik šiek tiek daugiau nei tris mėnesius.
„Klaipėdos mediena”, lyginant vienuolika 2006 ir 2007 metų mėnesių, pardavė 29 proc. daugiau baldų (atitinkamai 68,6 ir 88,2 mln. litų).
Pasiekti rezultatai, anot V. Adomaičio, nėra riba. Kitąmet įmonė planuoja investuoti beveik 10 mln. litų. Didžioji dalis šių investicijų bus skirta dar labiau padidinti baldų gamybos apimtis.
„Išsikėlėme užduotį į baldus perdirbti visas įmonėje pagaminamas MDP. Dabar per mėnesį pagaminame 12 tūkstančių kubinių metrų MDP. Iš jų į baldų gamybos linijas nukeliauja 7 tūkstančiai kubinių metrų, o likusios MDP parduodamos. Įdiegus naujus įrenginius, sureguliavus srautus perdirbsime visas MDP ir turėtume per mėnesį pagaminti baldų už maždaug 15 milijonų litų”, – apie planus sakė V. Adomaitis.
Laukia iššūkiai
Kol kas „Klaipėdos mediena” dar nesulaukė dujų tiekėjo verdikto, kiek nuo ateinančių metų bus padidintos šio kuro kainos. Tačiau šiems iššūkiams bendrovė ruošėsi jau anksčiau.
„Dujų sunaudojame labai daug, ypač džiovinant medienos drožles. Šiemet rekonstravome pakuras, tad naujieji įrenginiai net tik žymiai sumažins suvartojamų dujų kiekį, bet ir yra kur kas ekologiškesni – į aplinką išmetama nepalyginti mažiau degimo produktų”, – pasakojo „Klaipėdos medienos” generalinis direktorius.
Tačiau jis pripažįsta, kad visiškai kompensuoti dujų ir elektros energijos brangimo nepavyks ir teks kelti produkcijos kainą.
„Vienintelis mūsų gaminamų baldų pirkėjas – Švedijos koncernas IKEA. Dažnai sakoma, kad labai pavojinga turėti tik vieną pirkėją, tačiau šis teiginys pasitvirtina tik iki tam tikro lygio. IKEA mums yra jau ne tik pirkėjas, bet ir partneris, suinteresuotas mūsų augimu. Šis partneris puikiai supranta, kad produkcija turės brangti ne dėl noro uždirbti didesnį pelną, o dėl objektyvių, ne nuo mūsų priklausančių priežasčių. Tad jau yra pasiekti susitarimai su IKEA ir dėl didesnių baldų pirkimo apimčių po to, kai padidinsime gamybos pajėgumus”, – sakė V. Adomaitis.
Jis taip pat pažymi, kad Lietuvos įmonės yra svarbios IKEA partnerės, nes jei Švedijos koncernas pirktų produkciją toliau Rytuose, ten esančios mažesnės kainos negalėtų kompensuoti patiriamų transportavimo išlaidų.
V. Adomaitis sako, kad Vakarų medienos grupės įmonės, tarp kurių yra ir „Klaipėdos mediena”, žaliava yra apsirūpinusios pakankamai, tačiau konkurencija dėl jos su katilinėmis vis stiprėja.
„Jau dabar kai kuriuose Švedijos regionuose malkų galima įsigyti pigiau nei Lietuvoje, tačiau transportavimo kaštai dar neleidžia jų importuoti. Tai tikrai nenormali situacija, kai Švedijos gamintojas savo šalyje žaliavą perka pigiau nei Lietuvos įmonės savo šalyje”, – sakė pokalbininkas.
Dėmesys darbuotojams
Augančios „Klaipėdos medienos” gamybos apimtys duoda realią naudą ir įmonės darbuotojams, mat atlyginimai tiesiogiai priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio. Po reorganizacijos įmonės darbo našumas padidėjo 108 procentais.
Pasak V. Adomaičio, kitąmet baldų gamybos apimtis nuo 9,5 iki 15 mln. litų per mėnesį tikimasi padidinti vien investicijų į naujus įrengimus ir srautų sureguliavimo dėka, nedidinat darbuotojų skaičiaus. Tad išaugus gamybos našumui, didės ir algos.
„Jau dabar žmonėms mokame daugiau, nei gauna atitinkamos kvalifikacijos darbuotojai rinkoje. Algų didėjimas yra nuolatinis procesas, nes anksčiau ar vėliau pasieksime Europos Sąjungos lygį. Taigi mokėti daugiau nei kiti turime nuolat. Tai tikriausiai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų kolektyvas yra gana stabilus”, – sakė V. Adomaitis.
Beje, jo vadovaujama įmonė yra viena iš retų uostamiesčio bendrovių, kurios visiškai nemokamai maitina savo darbuotojus.
