Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) pristato palei Lypkių gatvę numatytą aukštos pridėtinės vertės verslams skirtą administracinių ir gamybinių pastatų miestelį „Curonia“. Architektūriniame konkurse išrinkta ir pirmųjų šios teritorijos pastatų koncepcija, kurią LEZ valdymo bendrovė galėtų pradėti statyti jau kitąmet.
Siekdama kurti sąlygas plėstis inovacijomis, žaliosiomis ir kitomis aukštos pridėtinės vertės technologijomis grįstiems verslams, Klaipėdos LEZ jau anksčiau pristatė kartu su studijomis AKETURI ir MMAP vystomą urbanistinę viziją.
„Curonia“ miestelis sieks keisti gamybinių teritorijų įvaizdį ir funkcijas plėtojant aukštos pridėtinės vertės kūrėjams patrauklią, miestams ar vadinamiesiems campus labiau būdingą infrastruktūrą ir aplinką. Kai kurias šiuo metu neišvystytas LEZ teritorijos dalis numatoma skirti ne tradicinei pramonei ir logistikai, o biurams, tyrimų centrams, neintensyviai gamybai, o „Curonia“ miestelis taptų pirmuoju šios vizijos žingsniu.
Dabar Klaipėdos LEZ detalizuoja pirmuosius praktinius šios vizijos žingsnius pristatydama „Curonia“ miestelio idėją ir sklype Lypkių g. 6 kartu su architektūros studija „Š A Atelier“ parengtą pirmąjį pastatų kompleksą.
Pirmajame „Curonia“ miestelio projekte 1,8 ha teritorijoje numatoma dviem etapais išplėtoti daugiau kaip 12 tūkst. kv. m technologinėms kompanijoms tinkamų gamybinių, sandėliavimo, administracinių ir bendruomenės patalpų. Šis kompleksas galėtų tapti viso miestelio atspirties tašku, aplink kurį ateityje vyktų ir kita nauja plėtra.
Klaipėdos LEZ šiuo metu ruošiasi pirmajam šio pastato etapui, kuriame bendras patalpų plotas sieks daugiau kaip 6 tūkst. kv. m. Naujos tipologijos pastate numatyti aukštos pridėtinės vertės įmonėms reikalingi funkciniai ryšiai tarp administracijos ir gamybos patalpų išlaikant lankstumą pagal konkretaus nuomininko poreikius.
Ištyrinėjus panašius miestelius, kompetencijų centrus ir projektus Belgijoje, Nyderlanduose bei kitose šalyse, naujajame pastate numatomos kūrybiniam bendradarbiavimui pritaikytos bendro naudojimo erdvės, stogo terasos, sporto aikštelės, pastatų kompleksus jungiantys tiltai. Projektas taip pat suderintas su šiemet pristatyta dalies LEZ teritorijų urbanistine vizija, numatančia ypatingą dėmesį žalioms viešosioms erdvėms ir rekreacijai. Nors pirmasis „Curonia“ miestelio pastatas yra orientuotas į technologinį verslo funkcionalumą, jame atsiranda vietos ekosistemos ryšiams.
Pirmasis miestelio kompleksas sukurtas iš anksto numatant etapinę plėtrą. Įgyvendinus pirmąjį etapą, antrojo etapo pastatai ateityje sudarytų funkciškai ir architektūriškai vientisą ansamblį.
Investicija į pirmąjį naujojo pastato etapą galėtų sudaryti apie 10 mln. Eur, tačiau galutinės detalės dar derinamos. Pastato generaliniu projektuotoju taps UAB „LEZ projektų valdymas“, o rangovo konkurso būtų galima tikėtis metų pabaigoje.
Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas komentuoja, kad „Curonia“ miestelio vizija ir pirmojo pastato koncepcija stiprina teritorijos strategiją orientuotis į aukštos pridėtinės vertės investuotojus ir jų poreikius atitinkančią infrastruktūrą. Kartu naujasis projektas ateityje galėtų būti skirtas ne vien nuomai, bet ir kompetencijų sklaidos funkcijai, pavyzdžiui, jame įsikūrus pažangios pramonės technologijų bandymų ar mokymų centrui.
„Tikimės, kad jau kitais metais galėsime pradėti realius šio komplekso statybos darbus. „Curonia“ miestelis ir pirmasis jo pastatas yra ne tik Lietuvos bei užsienio inovaciniam verslui skirtos erdvės – tai kartu ir pradžia daug didesnės apimties teritorijos transformacijai siekiant ją paversti daug patrauklesne aukštą pridėtinę vertę kuriančioms kompanijoms, jų darbuotojams ir visam pajūrio regionui“, – kalba E. Kiudulas.
Formuos Klaipėdos LEZ įvaizdį
„Curonia“ miestelio pirmasis pastatas išsiskiria ir tuo, kad jį inicijuojanti Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė šiam pastatui surengė uždarą kviestinį architektūrinės idėjos konkursą, kuriame dalyvavo 5 studijos – „Heima architects“, „Fragment“, „Altitudes“, „Nebrau“ ir „Š A Atelier“.
Klaipėdos LEZ nekilnojamojo turto plėtros vadovas Simas Ozolinčius pasakoja, kad teritorijai transformuojantis iš tradicinių sandėlių ar gamybinių patalpų į hibridinę inovacijų infrastruktūrą, šiame projekte buvo reikalingos stiprios urbanistinės ir architektūrinės kryptys. Todėl konkurso dalyviai buvo kruopščiai atrinkti, o kiekvienam jų asmeniškai buvo pristatyta Klaipėdos LEZ teritorijos vystymo vizija.
„Architektūriniu konkursu siekėme sukurti ne tiesiog pramoninį pastatą, o šiuolaikišką išmaniosios gamybos tipo ekosistemos branduolį – urbanistiškai integruotą į „Curonia“ miestelio struktūrą, tačiau kartu sąmoningai kontrastuojantį su tradiciniu Klaipėdos LEZ masteliu ir įprasta „sandėlių“ tipologija. Norėjome formuoti naują teritorijos identitetą ir kurti žmogui artimą, aiškų mastelį“, – kalba S. Ozolinčius.
Pasak jo, būsimasis pastatas yra orientuotas į technologines įmones, jungiant kūrybines darbo erdves su lengvai skaidomomis gamybinėmis patalpomis, užtikrinant patogius funkcinius ryšius tarp darbo ir gamybos zonų bei stiprų vizualinį ir fizinį ryšį su pagrindine „Curonia“ kvartalo gatve ir planuojamu parku. Šis parkas veiks kaip žalioji jungiamoji bendruomenės ašis, kurioje numatyta poilsiui, bendravimui ar sportui reikalinga infrastruktūra.
Kartu kelti aukšti architektūrinės kokybės reikalavimai: šiuolaikiška raiška, natūralių ir perdirbamų medžiagų naudojimas bei etapais plečiama, racionaliai įgyvendinama konstrukcinė sistema. Dėl ypatingo dėmesio projekto kuriamai aplinkai, komplekso prieigose aiškiai atskirti lengvojo ir sunkiojo transporto srautai, numatyta bendruomeniška ir darbuotojams patraukli erdvė su želdynais, tvarūs lietaus vandens sprendimai bei žalios automobilių stovėjimo aikštelės.
„Laimėtojų darbas išsiskyrė nuosaikia, bet identitetą kuriančia architektūra, atspindinčia formuojamos ekosistemos dvasią, aiškia ir funkcionalia urbanistine struktūra bei racionaliu patalpų išplanavimu“, – sako S. Ozolinčius.
O vienas iš pastato koncepcijos autorių, architektas Antanas Šarkauskas, teigia, kad šiam projektui sukurta šiuolaikiška, racionali architektūrinė išraiška siekia organiškai įsilieti į formuojamą naujojo LEZ kvartalo urbanistinę viziją.
„Tipologiniu požiūriu projekte subtiliai derinami du, iš pirmo žvilgsnio skirtingi, elementai – pramonė ir humaniška mastelio bei erdvės samprata. Erdvinės kompozicijos idėja tapo sklypo centre atsiverianti perspektyva tarp pastatų, kurią pabrėžia tiltai. Toks sprendimas ne tik užtikrina funkcinius ryšius, bet ir kuria aiškiai atpažįstamą komplekso identitetą susietą su platesniu vietovės kontekstu“, – komentuoja „Š A Atelier“ architektas.
