Siekdama būti atvira tiek visuomenei, tiek kontroliuojančioms institucijoms, AB „Klaipėdos kartonas” surengė atvirų durų dienas visiems, norintiems iš arčiau susipažinti su gamykloje vykstančiais procesais ir įmonės gyvenimu.
Ir uostamiesčio valdžios atstovai, ir ypač gausiai susirinkę gyventojai turėjo puikią progą iš vadovų lūpų sužinoti jau antrą šimtmetį skaičiuojančios bendrovės istoriją ir patys pamatyti, kaip čia perdirbama makulatūra ir pagaminamas testlaineris bei fliutingas – žaliava gofruoto kartono gamybai.
Didelio „Klaipėdos kartono” svečių susidomėjimo sulaukė pademonstruoti pernai pradėto gaminti kartoninio korinio užpildo, iš kurio daromos baldų ir net pastatų sienų plokštės, pavyzdžiai, taip pat domėtasi įmonės aplinkos apsaugos politika. Įmonės vadovai klaipėdiečiams priminė, jog čia jau seniai nebegaminama celiuliozė.
Bendrovės veikla glaudžiai susijusi su ekologija. Visa produkcija gaminama tik iš antrinės žaliavos – taip išsaugomi medžiai ir perdirbama Lietuvoje bei kaimyninėse šalyse surinkta makulatūra. Kiekviena tona makulatūros išsaugo 15 medžių, sutaupo 30 kubinių metrų vandens ir 500 kg naftos. AB „Klaipėdos kartonas” kasmet perdirba per 115 tūkst. tonų makulatūros.
Bendrovė nuolat ieško būdų ir priemonių, leidžiančių racionaliau naudoti gamtos bei energetinius išteklius, nuosekliai mažinamas neigiamas poveikis aplinkai. Prieš kelerius metus mechaniniai valymo įrenginiai buvo rekonstruoti į biologinius, o tai leido nuotekas apvalyti iki keliamų aplinkosauginių reikalavimų. 2006 metų birželį sumontuota ir pradėjo veikti firmos „Buckman” cheminių medžiagų, skirtų panaikinti kvapams, dozavimo įranga.
Remiantis Švedijos aptirtimi, 2005 metais Dumpiuose pradėta auginti energetikos ūkiui veistus greitai augančius gluosnius. Gluosnių augimvietės tręšiamos po nuotekų valymo susidarančiu dumblu – taip sprendžiama jo likvidavimo problema. Gluosniai kaip biokuras tinka naudoti šilumą teikiančiose katilinėse.
2006 metų birželį Helsinkio komisija (HELCOM) išbraukė „Klaipėdos kartoną” iš Baltijos jūros „karštųjų taškų” sąrašo dėl nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos, naujos automatinės katilinės, sukurtos ir įdiegtos aplinkos apsaugos vadybos ir kokybės vadybos sistemos.
