Neva gelbėdamasi nuo šiukšlių uostamiesčio Savivaldybė prieš metus leido AB „Klaipėdos energija” įgyvendinti termofikacinės elektrinės statybos projektą. Tačiau faktiškai šią elektrinę sau statysis užsienio firma, ateityje perimsianti visą klaipėdiečių šilumos įmonės valdymą.
Šis projektas, jei ir atpigins centralizuotai mums tiekiamą šilumą, tai tik per blusos akį, o komunalinės atliekos sudarys tik mažąją dalį termofikacinės elektrinės naudojamo kuro.
Maža to, panašu, kad nauja termofikacinė elektrinė, nūnai jau vadinama Biokuro ir atliekų termofikacine jėgaine, sukurs Klaipėdai naujų ekologinių problemų.
2007 metų pradžioje dar senos sudėties miesto Taryba leido „Klaipėdos energijai” įgyvendinti termofikacinės elektrinės statybos projektą, pritarė, kad būtų tam ieškoma lėšų ES fonduose arba ieškoma kitų finansavimo šaltinių. Kukli tuometinė opozicija buvo nuraminta: tikri sprendimai – dar ateityje, jūs juos ir priimsite.
Tuomet Taryba leido „Klaipėdos energijai” įgyvendinti projektą, kurio ji nematė – jo tuo metu dar tiesiog nebuvo.
Tačiau tikrovė buvo paprasta kaip du centai: „Klaipėdos energija” nedelsdama įsteigė UAB „Fortum Klaipėda”, kurioje sau pasiliko mažumą akcijų – liūto dalis akcijų buvo atiduota privačiai užsienio kapitalo bendrovei „Fortum Heat Lietuva”. Nei miesto Tarybos nariai, nei tuo labiau miesto bendruomenė apie tai nebuvo informuota.
Tik iškepta privati įmonė kaipmat tapo „planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi” ir jau šių metų pradžioje pateikė pirmąjį „derlių” – poveikio aplinkai vertinimo programą. Nors sprendimo nei kur, nei ką, nei kaip statyti miestas iš esmės dar nepriėmė, privatininkai nubrėžė labai nemiglotas ateities gaires.
Jas gvildenant vaizdelis susiformuoja toks: jėgainė bus statoma Laisvojoje ekonominėje zonoje, prie Lypkiuose tebesikankinančių gyventojų, 600 metrų atstumu nuo gyvenamųjų rajonų, kaštuos apie pusę milijardo litų. Įmonėje bus naudojamos ne pačios moderniausios technologijos, deginimo atliekos esą bus išvežamos iš Lietuvos.
Ateityje dabartinė katilinė tarp Danės gatvės bei to paties pavadinimo upės bus nušluota (kas savaime nėra blogai) ir čia bus statomi gyvenamieji namai. Valdys procesą, be abejo, ne klaipėdiečiai, o užsienio įmonė.
Naująją jėgainę planuojama pradėti eksploatuoti 2010 metais. Ji, kaip galima suprasti iš prieš metus miesto Tarybai pateiktų paaiškinimų, gamins apie 70 procentų klaipėdiečiams reikalingos šilumos. Tai yra užsienio įmonė gamins didžiąją dalį Klaipėdai reikalingos šiluminės energijos, o Klaipėdos savivaldybės valdomai „Klaipėdos energijai” liks trupiniai…
Vieta naujai termofikacinei jėgainei statyti parinkta nenagrinėjant alternatyvų. Tai buvo naujiena net „Klaipėdos energijos” generaliniam direktoriui: viešai jis neseniai bandė aiškinti antraip, bet buvo nutildytas. Ne tu, suprask, čia šeimininkas…
Pagrindiniai potencialūs neigiami poveikiai gyvenamajai aplinkai, susiję su planuojama ūkine veikla, yra: oro tarša, padidėję transporto srautai, triukšmo ir kvapų problema.
Apie kaštus. Panevėžys panašią jėgainę jau pasistatė penkis kartus pigiau – už 100 milijonų litų. Nemanykime, kad mūsų jėgainės statybos kaštus padengs užsieniečiai – jie jau kalkuliuoja tuos kaštus į šilumos kainą. Mokėtojai – klaipėdiečiai.
Panevėžiečiai prašalaičių neįsileido – ėmė paskolas iš bankų. Tačiau išlaikė įmonę savo rankose. Gal todėl jų, o ne Klaipėdos, projektas pirmuoju numeriu buvo įtrauktas į Vyriausybės remiamą nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą. O mūsų meras viešai tuo piktinasi. Esą mes jau dūstame nuo atliekų masės.
Tačiau, kaip jau buvo sakyta, klaipėdiečių komunalinės atliekos bus tik nedidelė dalis projektuojamos termofikacinės jėgainės kuro.
Ginkdie, nesu prieš atliekų deginimo įmonių statybą. Atvirkščiai, esu įsitikinęs, kad mes privalome jas statyti. Tačiau pagal pačias moderniausias technologijas, užtikrinant minimalų poveikį aplinkai. Ir skaidriai – visiems viską žinant, kartu priimant sprendimus.
Šiandien dauguma Lietuvos žmonių piktinasi, kad jų neatsiklausus uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, kad naujai elektrinei statyti Vyriausybė be konkurso pasitelkė privačią įmonę. Ar čia aprašyta Klaipėdos situacija nėra analogiška?
O gal dar „juodesnė” – į privačias rankas be konkurso atiduodama didžioji dalis statomos įmonės akcijų. Ir kas atidavė, kas už tai atsakingas, – niekas nežino.
Turbūt nereikia ilgai spėlioti, kas po to pyragus valgys, o kas sąskaitas apmokės.
