Žiema apnuogino nemalonią tiesą – klaipėdiečiai moka ne tik už butų, bet ir miesto oro šildymą. Tarp sniegynų žaliuojanti žolė, švariai nutirpę šaligatviai ir takai – taip uostamiestyje atrodo plotai virš šilumos trasų.
Prasčiausia padėtis senamiestyje
Bendrovė „Klaipėdos energija” yra suskaičiavusi, jog 2009 m. uostamiestyje centralizuotos šilumos nuostoliai trasose sudarė 13,4 proc. Jie yra įskaičiuojami į šilumos kainą, kurią moka vartotojai.
Anot įmonės „Klaipėdos energija” Šilumos tiekimo tarnybos vadovo Leonardo Jokubausko, daugiausia energijos į aplinką patenka per senamiestyje ir 1970 m. statytuose kvartaluose nutiestas trasas.
L.Jokubauskas pabrėžė, kad patiekti šilumą vartotojams be nuostolių neįmanoma.
„Visi žinome, kad sniegas tirpsta, jei oro temperatūra siekia bent pusę laipsnio šilumos. Vamzdynų, kurie tokio kiekio šilumos nepraleistų, nėra. Trasomis teka apie 70 laipsnių karščio termofikacinis vanduo. Todėl aplink vamzdynus ir tirpsta sniegas”, – aiškino vadovas.
Šalies vidurkio nesiekia
Pasak L.Jokubausko, dėl trasose patiriamų nuostolių, lyginant su kitais šalies miestais, Klaipėdoje situacija nėra prasta. Uostamiestyje patiriami nuostoliai nesiekia šalies vidurkio, kuris yra 15,7 proc.
Pagal šiuos nuostolius Klaipėda Lietuvoje yra ketvirta po Vilniaus, Mažeikių ir Varėnos.
L.Jokubauskas aiškino, jog tam įtakos turi ne tik renovuotos trasos, bet ir klimatinės sąlygos – Klaipėdoje šilčiau nei šalies gilumoje esančiuose miestuose.
Vadovas pabrėžė, jog uostamiestyje kur kas daugiau nuostolių nei trasose patiriama daugiabučiuose namuose. Čia nuostoliai siekia apie 60 proc.
Trasų būklė nepavydėtina
Anot įmonės „Klaipėdos energija” Technikos direktoriaus Viliaus Buinevičiaus, kai kuriose uostamiesčio vietose trasų būklė sudėtinga. Vamzdynų amžius viršija 25 metus.
„Tai kritinis trasų amžius. Susidėvėję vamzdynai ne tik atneša nuostolių. Kyla ir avarijų grėsmė”, – nuogąstavo V.Buinevičius.
Klaipėdoje iš 210 kilometrų dar liko nepakeista daugiau nei 100 kilometrų trasų.
Investuos milijonus litų
Šiemet tinklų rekonstrukcijai „Klaipėdos energija” yra numačiusi skirti 10,99 mln. litų. Tikimasi gauti ir paramą iš ES fondų pagal du projektus. Anot V.Buinevičiaus, tuomet trasų atnaujinimo apimtys padidės.
„Trasų keitimas – nuolatinis procesas. Neįmanoma visų vamzdynų pakeisti per vienus metus. Darbus galima vykdyti tik vasarą, kai gyventojai patiria mažiausiai nepatogumų”, – aiškino vadovas.
V.Buinevičius pabrėžė, kad jei vienu metu šilumos trasos būtų keičiamos iš karto daugelyje vietų, miestas virstų apkasais, gyventojai ilgą laiką neturėtų karšto vandens.
Dėl to kasmet Klaipėdoje pakeičiama 5–7 kilometrai šilumos trasų.
| Faktai Pernai įmonė „Klaipėdos energija” modernizavimui išleido 14,7 mln. litų savo lėšų. ES parama nebuvo skirta. Pakloti nauji vamzdynai Taikos ir Baltijos prospektuose, Debreceno, Bangų, Tilžės, Mokyklos, Galinio Pylimo, Baltikalnio gatvėse. Iš viso atnaujinta 4,1 kilometro trasų. Užpernai rekonstruota 5,1 kilometro trasų, atnaujinant 25–30 metų pasenusius vamzdynus Rumpiškės, Paryžiaus Komunos, Debreceno gatvėse, Taikos ir Baltijos prospektuose bei Šilutės plente. |
|---|
