„Teks mokėti antrąkart?” – apstulbo klaipėdietė sužinojusi, kad bankrutavusiai įmonei yra skolinga už prieš dvejus metus sumontuotą langą. Tokius pranešimus gavo per šimtą klaipėdiečių.
Bankrutavo užpernai
Prieš daugiau nei dvejus metus klaipėdietė kapitališkai remontavo butą. Be kitų darbų, buvo keičiamas senas langas nauju plastikiniu. Darbus atliko bendrovė „Cikė”. Po keturių mėnesių šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Moteris prisiminė, jog apie tai sužinojo atsitiktinai.
„Pernai langas pradėjo rasoti. Kadangi buvo suteiktas penkerių metų garantinis laikotarpis, pradėjome ieškoti įmonės. Sužinojome, kad ji bankrutavo, taip viską ir palikome”, – pasakojo Klaipėdos gyventoja.
Laiškas atėmė žadą
Tačiau praėjusią savaitę moteris sulaukė laiško iš Verslo administravimo centro bendrovės.
Pranešime nurodoma, jog Klaipėdos apygardos teismas 2008 metų gruodžio 1 dieną įmonei „Cikė” iškėlė bankroto bylą. Administratoriumi paskirta Verslo administravimo kompanijos bendrovė.
Pranešama, kad pagal įmonės vadovo perduotus dokumentus klaipėdietė skolinga 560 litų už suteiktas paslaugas. Grąžinti skolą prašoma iki rugsėjo 30 dienos.
Kartu nurodoma, kad jei vartotojas yra anksčiau atsiskaitęs su įmone „Cikė”, pranešti raštu, pridedant atsiskaitymo dokumentus. Įspėjama, jog, negavus pranešimo apie sumokėtus pinigus arba nesumokėjus, bus kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo.
Išgelbėjo išsaugotas kvitas
Pranešimą apie nebūtą skolą gavusi moteris pasakojo, kad už plastikinį langą, palangę ir montavimo darbus sumokėjo per 900 litų grynais. Didžioji dalis pinigų – 560 litų – buvo už patį langą. Būtent šią sumą administratorius ir įvardija kaip skolą.
„Protu nesuvokiama, kai ieškoma pinigų už paslaugas, suteiktas prieš dvejus metus. Įdomu, kaip aš galėjau nesumokėti už langą? Jei nebūčiau atsiskaičiusi, meistrai nebūtų išėję iš buto”, – stebėjosi moteris.
Klaipėdietė tvirtino, jog visa laimė, kad išsaugojo iš įmonės „Cikė” gautą pinigų paėmimo orderį.
„O kas būtų buvę, jei kvitą būčiau išmetusi arba pametusi? Juk visą gyvenimą žmogus negali jų saugoti. Baisiausia, kad tuo metu ne tik keitėme langą, bet ir baldus, buitinę techniką, pirkome čiužinius. Kas atsitiktų, jei visos įmonės bankrutuotų ir iš mūsų pradėtų reikalauti pinigų, nors už viską sumokėjome?” – klausė gyventoja.
Vadovas nedavė dokumentų
Klaipėdietė net neabejojo, jog tokį pranešimą gavo ir daugiau žmonių.
„Neįsivaizduoju, kas čia nutiko. Gal įmonė pinigus paėmė, čekį išrašė, bet į sąskaitą jie nepateko?” – svarstė moteris.
Verslo administravimo kompanijos administratorius Henrikas Pupelis aiškino, jog tokia situacija kilo, nes bendrovės „Cikė” vadovas neperdavė atsiskaitymų dokumentų.
„Turime tik pradines sutartis ir išrašytas sąskaitas faktūras. Atsiskaitymų nepateikta. Todėl mes rašte ir parašėme, kad atsiskaitę už suteiktas paslaugas asmenys praneštų”, – teigė administratorius.
Mokėti antrąkart nereikės?
H.Pupelis aiškino, kad nenukentės ir asmenys, neturintys pinigų paėmimo orderių: „Žmogus visą gyvenimą kvitų negali saugoti. Tokiam asmeniui užteks parašyti, kad yra susimokėjęs. Mokėti antrą kartą nereikės. Tokios skolos bus nurašytos. Mums juk taip pat reikia atsiskaityti. Problema ta, kad ne visi bankrutavusių įmonių vadovai pateikia dokumentus administratoriams”.
Tačiau pranešime, kurį iš administratoriaus gavo vartotojai, yra nurodyta, jog reikia pateikti ir atsiskaitymą įrodančius dokumentus.
H.Pupelio teigimu, žmonių, kurie naudojosi bendrovės „Cikė” paslaugomis ir kuriems išsiųsti pranešimai apie skolas, yra apie šimtą.
Ėjo lengviausiu keliu
Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Stasys Sipavičius tvirtino, jog šiuo atveju administratorius nuėjo lengviausiu keliu.
Anot jo, jei bankrutavusios įmonės vadovai nepateikė visų reikiamų dokumentų, administratorius gali kreiptis į teismą. Tą numato Įmonių bankroto įstatymas. Nepateikusiai dokumentų įmonei gresia tūkstantinės baudos.
„Administratorius turi nuoširdžiai atlikti savo pareigą. Įstatymas įpareigoja bendrovės vadovą ir buhalterį suteikti visokeriopą pagalbą teismui ir administratoriui”, – komentavo pirmininkas.
Turi rūpintis savimi
Tačiau S.Sipavičius pabrėžė, jog patys vartotojai privalo rūpintis savimi: „Šiais laikais nėra partijos komitetų, kurie kažkada gynė žmogų”.
„Kiekvienas turi būti atsakingas. Jei sumokėjai už paslaugą, turi pasilikti mokėjimo dokumentą. Be to, ne visada mokama grynais pinigais. Jei mokėjai banke, visada gali gauti išrašą. Reikia tik turėti įgaliojimus juos gauti. Mokėjęs žmogus išrašą gali gauti nemokamai. Šiaip jis kainuoja apie 30 litų. Žinoma, administratorius neturi iš ko mokėti tokių pinigų. Jiems turėtų būti suteikta galimybė registruose įmones tikrinti nemokamai”, – teigė pirmininkas.
Lieka ant ledo
S.Sipavičiaus teigimu, didžiausios problemos paprastai būna dėl bankrutavusių įmonių, iš kurių žmonės įsigijo butus. Pastariesiems privaloma suteikti statybos garantiją, tačiau jei įmonė bankrutuoja, žmogus lieka be jos.
„Nebelieka kas tą garantiją teiks. Kol kas tokios problemos nėra, bet ji iškils. Siekiant to išvengti, turėtų atsirasti garantijos laiduotojas. Paprastai jais būna bankai. Dabar gi jei garantiją turinti suteikti įmonė bankrutuoja, žmogus lieka ant ledo. Jis neapgintas. Jei būtų laiduotojas, būtų ir garantijos. Laidavimas – išėjimas iš tokios padėties”, – pabrėžė pirmininkas.
