Palyginti nedidelėmis sąnaudomis uostamiestyje galėtų būti išspręstos kasmet vis didėjančios susisiekimo problemos. Vilnius savo pavyzdžiu jau tai įrodė.
Antradienį uostamiestyje įvykusiame Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos posėdyje svarstant regiono plėtros klausimus miesto Tarybos narys Rimantas Cibauskas dar kartą pristatė savo idėją, kurią įgyvendinus, mieste kursuos keleiviniai traukiniai.
Visame pasaulyje populiari ir įprasta transporto rūšis tik pastaruoju metu ėmė dominti Klaipėdą, kai buvo sėkmingai pritaikyta Vilniuje.
Nebrangu ir patogu
Spalio pradžioje sostinėje atidarytas naujas maršrutas – Vilniaus geležinkelio stotis-Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Nuvažiuoti iš miesto centro į oro uostą vilniečiai bei sostinės svečiai dabar turi galimybę tik už du litus ir vos per aštuonias minutes, išvengdami spūsčių ir gaišaties. Maršrutas pasitarnaus ir netoliese veikiančių organizacijų darbuotojams bei sodų šeimininkams, Kirtimų gyventojams. Specialus nedidelis traukinukas – automotrisė – kursuos vidutiniškai kas 40 minučių.
Vilniečių įsitikinimu, naujoji jungtis tarp geležinkelio stoties ir oro uosto ne tik taps svarbia Vilniaus miesto viešojo transporto grandinės dalimi, padėsiančia išvengti autotransporto spūsčių, bet ir pagerins sostinės įvaizdį.
Įdomu tai, kad projektas įgyvendintas ypač greitai – projektuoti ir statyti modernią geležinkelio stotelę „Oro uostas” pradėta tik šiemet birželį. Atsiėjo tai palyginti nedaug – du milijonus litų, kuriuos investavo AB „Lietuvos geležinkeliai”.
Klaipėdoje – efektyviau
Idėją keleiviams vežti mieste panaudoti esamus geležinkelio bėgius, supančius visą uostamiestį, Klaipėdos miesto tarybos ir Strateginio planavimo komiteto narys R. Cibauskas bei vienas tituluočiausių šalies transportininkų profesorius Algimantas Ambrazevičius pristatė dar 2006 metais.
„Man džiugu, jog mano idėja pritaikyta ir pagaliau įgavo pavidalą. Gaila, kad pirmuoju tapo Vilnius, o ne idealiai šiai transporto rūšiai tinkantis uostamiestis. Vilniuje keleiviams skirta tik mažytė atkarpėlė, o Klaipėdoje geležinkeliu būtų galima apvažiuoti visą miestą, be jokių persėdimų iš pietinės miesto dalies nukeliauti prie jūros ir netgi gabentis dviratį. Keleiviniu traukinuku naudotis patogu būtų didžiajai daliai klaipėdiečių”, – sakė R. Cibauskas.
„Nuolat girdime vienokius ar kitokius miestiečių pageidavimus, kaip dar labiau pagerinti viešąjį transportą, tad geležinkelio panaudojimas miesto, o ir regiono viešojo transporto reikmėms būtų didelis žingsnis gerinant ir įvairinant susisiekimo būdus bei galimybes. Juk dabar Klaipėdoje esanti geležinkelio infrastruktūra sujungia pietinę ir šiaurinę miesto dalis – tas, į kurias dažniausiai ir juda klaipėdiečiai. Pietinėje miesto dalyje gyvena kone pusė Klaipėdos, ir gyventojams būtų patogu grįžti traukiniu namo. Šiaurinėje dalyje yra rekreacinės zonos, kur nuolat ilsėtis skuba miestiečiai ir Klaipėdos svečiai. Tad susisiekimas geležinkeliu mieste būtų idealus dabartinio miesto transporto ansamblio papildymas”, – kertinius savo idėjos akmenis dėstė R. Cibauskas.
Patogus ir greitas susisiekimas – anaiptol ne vienintelis tokios visuomeninio transporto sistemos pranašumas. Per miestą kursuojantis keleivinis traukinukas padėtų išvengti kasmet vis didėjančios transporto kamščių problemos, o klaipėdiečius išgelbėtų nuo galvosūkio, kur pasistatyti savo transporto priemonę, juolab kad netrukus stovėjimas centrinėje miesto dalyje jau bus apmokestintas.
Nuo Rimkų iki Melnragės geležinkeliu būtų galima nuvažiuoti per 12-18 minučių, o tai yra kur kas greičiau nei nuosavu automobiliu, nes kelio nepastotų nei spūstys, nei šviesoforai.
Be to, miestas plėsis į šiaurę, į rytus nuo dabartinės geležinkelio linijos apsigyvens dešimtys tūkstančių naujakurių, taigi bėgiai atsidurs pačiame Klaipėdos centre.
Beje, dar pavasarį keleivių pervežimo svarbą suprato AB „Lietuvos geležinkeliai”, kurie grąžino traukinių reisus maršrutu Klaipėda-Šilutė. Šiuo maršrutu itin aktyviai naudojasi ir Dituvos gyventojai. Plėtra į Klaipėdos regioną, uostamiestį geležinkeliu sujungiant su aplinkiniais miestais, – tai ir yra ta idėja, kurią jau keletą metų pristatinėja R. Cibauskas.
„Idėja gera”
Pasak R. Cibausko, pagrindinė mintis buvo ta, jog miestą turėtų aplenkti krovininiai traukiniai, kurie važiuoja per uostamiesčio centrą. Klaipėdiečiai ilgai aiškino būtinybę iš miesto pašalinti krovininius sąstatus ir „Lietuvos geležinkeliai” į pageidavimus atsižvelgė. Pagal neseniai patvirtintą geležinkelių modernizavimo programą, į Klaipėdą kroviniai atkeliaus nebe maršrutu Radviliškis-Kretinga-Klaipėda per šiaurinę miesto dalį iki pat „Draugystės” geležinkelio stoties, o iš pietinės miesto pusės maršrutu Radviliškis- Pagėgiai-Klaipėda. Tad miesto centre natūraliai nebeliks krovininių traukinių. Jų vietą miesto centre užims labai patogus keleivinis transportas, kuriuo klaipėdiečiai pasieks pliažus ar kitus patrauklius visuomeninius objektus.
Pasaulinė praktika taip pat byloja susisiekimo traukiniais naudai – Vakarų Europoje, o ypač skandinavų šalyse važiuoti traukinukais visiškai įprasta, prie ekonomiško bei ekologiško transporto pereina ir daugelis kitų šalių.
„Švaresnis oras, mažiau kamščių gatvėse yra aktualu visiems iki vieno, net ir tiems, kurie traukiniu nesinaudos”, – pabrėžė R. Cibauskas.
AB „Lietuvos geležinkeliai” Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojo vežimo organizavimui Donato Kalvaičio teigimu, idėja tikrai yra gera, ką ir rodo Vilniaus pavyzdys, o dėl uostamiesčio, D. Kalvaičio žodžiais, reikėtų daugiau žingsnių ir iš miesto pusės.
Vakarų Lietuvos geležinkelių modernizavimo programą „Lietuvos geležinkeliai” tikisi pabaigti per artimiausius penkerius metus ir per tą laikotarpį vien į naujų riedmenų įsigijimą ruošiasi investuoti 560 mln. litų.
