Pasirodžius pranešimams, esą uostamiesčio gyventojams netrukus gali tekti mokėti mokestį už lietų, miesto valdžia iškart suskato visus raminti.
Tiek meras Rimantas Taraškevičius, tiek jo pavaduotoja Judita Simonavičiūtė patikino, kad bent jau artimiausiu metu įteisinti tokią rinkliavą neplanuojama. Juo labiau kad tokio mokesčio nenumato ir šiuo metu galiojantys įstatymai.
Jiems antrino ir AB „Klaipėdos vanduo” direktorius Leonas Makūnas, teigęs, kad tokie sprendimai – ne jo vadovaujamos bendrovės kompetencija. „Klaipėdos vanduo” lietaus nuotekų tinklus tik prižiūri. Tikrasis jų šeimininkas yra Savivaldybė. Įvesti tokią rinkliavą ar ne, gali nuspręsti tik miesto Tarybos nariai.
Pasak L. Makūno, šiandien toks mokestis renkamas tik iš joms priskirtas teritorijas turinčių įmonių. Šių pinigų pakanka tik paviršinių nuotekų tinklams eksploatuoti bei prižiūrėti. Prireikus didesnio remonto, jo išlaidos dengiamos iš Savivaldybės biudžeto. Savivaldybė rūpinasi ir lietaus kanalizacijos tinklų atnaujinimo bei plėtros klausimais.
Prasta būklė
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad Savivaldybės administracijos užsakymu viešoji įstaiga „Nacionalinių projektų rengimas” (NPR) parengė Klaipėdos miesto ir gretimų teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialųjį planą.
Pasak NPR atstovo Mindaugo Rimeikos, imtis įgyvendinti tokį projektą verčia pats gyvenimas. Klaipėdoje šiandien esama apie 400 kilometrų lietaus nuotekų tinklų. Daugiau nei pusė jų yra paklota prieš trejetą dešimtmečių, o kai kurie – dar seniau. Specialiojo plano rengėjų apskaičiavimais, apie 23 proc. uostamiesčio lietaus nuotekų tinklų yra itin prastos būklės, sumažėjęs jų pralaidumas. Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių smarkiau palijus kai kurios uostamiesčio gatvės tampa neišvažiuojamos.
Specialiojo plano rengėjai įvardijo 16 vietų, kur padėtis esanti itin sudėtinga ir skubiai taisytina.
Problemų kyla ir dėl lietaus nuotekų valymo. Šiandien beveik visas lietaus vanduo iš tinklų į aplinką patenka nevalytas, todėl yra teršiami vandens telkiniai. Siekiant to išvengti siūloma pastatyti 83 lietaus valymo įrenginius. Lokaliniai valymo įrenginiai turėtų atsirasti ir prie specifinių įmonių, ten, kur didesnė tarša. Šiam projektui įgyvendinti prireiktų 300 mln. litų.
Gyventojai nemokės
Vienas iš plano rengėjų pasiūlymų buvo už lietaus vandens surinkimą bei valymą apmokestinti ir gyventojus. Būtent ši nuostata ir sukėlė itin audringą klaipėdiečių reakciją.
L. Makūno nuomone, mokestį už lietaus nuotekų sistemą turėtų mokėti visi žemės savininkai, tačiau jį reikėtų diferencijuoti. Jei žemė padengta kieta danga, mokestis turėtų būti žymiai didesnis nei ten, kur teritoriją dengia žolė. Už tokius plotus, sakė L. Makūnas, mokesčio būtų galima visiškai neimti, nes vanduo infiltruojasi į žemę ir į nuotekų tinklus nepatenka.
Sprendžiant šį klausimą, sakė L. Makūnas, pirmiausia reikėtų nustatyti, kas yra tie žemės savininkai, kurie privalo mokėti už lietaus nuotekų sistemą.
„Kiekviena paslauga turi būti mokama, todėl logiška, kad ir lietaus nuotekų sistemos naudotojai turėtų mokėti, ir ne tik už eksploataciją, bet ir už remontą, patobulinimus bei plėtrą. Įmonės šį mokestį jau moka. Savivaldybė turėtų mokėti už bendro naudojimo teritorijas. Lieka nuspręsti, turi mokėti gyventojai ar ne”, – sakė L. Makūnas.
Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą kol kas nėra. Pasak J. Simonavičiūtės, šiuo metu galiojantys įstatymai tokios rinkliavos gyventojams nenumato. „Šiandien sakyti, kad mes ketiname įvesti kažkokį naują mokestį už lietų, yra netikslu ir neteisinga”, – sakė J. Simonavičiūtė.
„Investuoti į vandens nuotekų tinklus būtina, – sakė R. Taraškevičius, – tačiau aš tikrai nemanau, kad už tai turi mokėti gyventojai, juo labiau kad tam nėra ir įstatyminio pagrindo.”