Akcinei bendrovei „Kauno energija” jau keletą mėnesių iš eilės mažinant šilumos kainą kauniečiams, atsiranda vis naujų kliūčių, neleidžiančių dar labiau šios kainos sumažinti.
Pirmasis veiksnys, padidinęs šilumos kainą 0,91 cento už kilovatvalandę, buvo Komisijos nutarimu Nr. O3-198 nustatyta nauja dvinarė šilumos kaina Kauno termofikacijos elektrinei (toliau – Elektrinė), išskiriant rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kainą, kurią, pagal nutarimą, Elektrinei turės nuolat mokėti AB „Kauno energija”.
Antrasis veiksnys – 2013 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimas, kuriuo AB „Kauno energija” buvo pripažinta pažeidusi Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintus principus, numatančius nediskriminacines sąlygas ir veiksmingos konkurencijos skatinimą, bei nesilaikiusi Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše numatytos šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos.
Pažeidimu palaikyta tai, kad AB „Kauno energija” atsisakė supirkti dalį 2013 m. birželio mėnesį Elektrinės pasiūlytos supirkti šilumos energijos, kuri buvo pasiūlyta pirkti brangiau nei „Kauno energija” pati gamino savo „Pergalės” katilinėje.
Kaip žinoma, pagal Komisijos nustatytą metodiką, šilumos tiekėjai privalo supirkti iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, jei šie ją parduoda pigiau, nei sudaro paties šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos pagal Komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 patvirtintą Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašą (toliau – Aprašas). Šios sąnaudos, pagal metodiką, apskaičiuojamos išvedant visų šilumos gamybos šaltinių, esančių integruotame tinkle, šilumos gamybos sąnaudų svertinį vidurkį. Birželio mėnesį šis vidurkis sudarė 17,83 ct/kWh be PVM.
Elektrinė pasiūlė „Kauno energijai” birželio mėnesį pirkti šilumą už 17,829 ct/kWh be PVM. Taigi, viena tūkstantąja cento už kilovatvalandę pigiau.
Tačiau „Kauno energijos” „Pergalės” katilinė birželio mėnesį šilumą gamino dar pigiau – po 17,05 ct/kWh be PVM. Negaminant šilumos bendrovės „Pergalės” katilinėje būtų pažeistas veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo principas, kadangi efektyviai dirbanti katilinė būtų nenaudojama, o brangesnė šiluma perkama iš nepriklausomo šilumos gamintojo – UAB Kauno termofikacijos elektrinės.
Be to, bendrovės valdomų Kauno miesto integruoto tinklo šilumos įrenginių galios visiškai pakako visam vartotojų šilumos poreikiui patenkinti. Dėl to, bendrovė, siekdama atstovauti kauniečių interesus, nusprendė tiekti į tinklą „Pergalės” katilinėje pagamintą šilumą, kurios kiekis sudarė 7200 MWh. Atitinkamai tokiu kiekiu sumažėjo ir iš Elektrinės perkamas šilumos kiekis. Dėl to Elektrinė 2013 m. birželio 13 d. kreipėsi į Komisiją prašydama pripažinti, kad AB „Kauno energija”, atsisakydama supirkti dalį 2013 m. birželio mėnesį siūlomos supirkti šilumos energijos, nesilaikė šilumos supirkimo tvarkos ir įpareigoti AB „Kauno energija” supirkti šilumą pagal savo paskelbtas sąlygas.
Išnagrinėjusi skundą, Komisija 2013 m. liepos 18 d. nusprendė pripažinti, kad AB „Kauno energija” pažeidė Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintus principus, numatančius nediskriminacines sąlygas ir veiksmingos konkurencijos skatinimą, bei nesilaikė Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše numatytos šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos.
Tai reiškia, kad Elektrinė iš AB „Kauno energija” galės reikalauti pinigų už nenupirktą šilumą. Jei taip įvyktų, šios naujos išlaidos turėtų būti įtrauktos į šilumos kainą vartotojams.
AB „Kauno energija” nuomone, Komisija, nustatydama šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas, privalėtų atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis (Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 punktas).
Jeigu bendrovė negamintų šilumos savo Kauno m. integruoto tinklo efektyviausiame gamybos šaltinyje („Pergalės” katilinėje), o pirktų brangiau iš nepriklausomo šilumos gamintojo, taip būtų pažeistas Šilumos ūkio įstatymo reikalavimas – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 punktas). Analogišką situaciją būtų galima įžvelgti bendrovei pasistačius nedidelės galios biokurą deginančią katilinę, nes jos kintamųjų sąnaudų įtaka palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų svertiniam vidurkiui bus nereikšminga.
Bendrovė siūlo patikslinti Aprašą dėl šilumos tiekėjo palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų bei šilumos supirkimo prioritetų nustatymų, kad superkant nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą būtų įvertinami ir šilumos tiekėjo pigiausi gamybos šaltiniai bei, nustačius svertinę šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kainą, šilumos tiekėjas galėtų gaminti šilumą savo nuosavybės teise valdomuose šilumos gamybos šaltinuose, kurių šilumos gamybos kintamos dedamosios neviršija nepriklausomų šilumos gamintojų siūlomos šilumos supirkimo kainos.
AB „Kauno energija” informacija
