Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui patraukli pasirodė arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus idėja pastatyti Santakoje pėsčiųjų tiltą, panašų kaip Palangoje.
Tiesa, jis nebūtų toks didelis kaip pajūryje, tačiau, arkivyskupo nuomone, kartu su Santakos parke esančiu Popiežiaus Jono Pauliaus II atminimo aikštele ir kalneliu tiltas sudarytų gražų, lankytiną ansamblį. Tik dar neaišku, kiek miesto biudžetui kainuotų įgyvendinti šią idėją.
Tiltų specialistams kelia abejonių galimo statinio saugumas. Anot buvusio miesto tarybos nario, Transporto ir kelių tyrimo instituto ilgamečio inžinieriaus Henriko Kebeikio, ištyrinėjusio bene visų seniausiai mūsų šalyje pastatytų tiltų būklę, Nerimi pavasarį einantys ledai tikrai suardytų Santakos pėsčiųjų tiltą.
Specialisto nuomone, jei Santakoje taip reikia tilto, kasmet, po pavasarinio potvynio, būtų galima nutiesti jį laikiną, pontoninį. Tai kainuotų pigiau nei kaunietiškas Palangos tilto „klonas”. Ir miesto biudžetas, kuris vis nesurenkamas, būtų pataupytas. Juo labiau kai jau suplanuota nutiesti stacionarų tiltą, jungsiantį senamiestį su Vilijampolėje netrukus iškilsiančiu gyvenamuoju rajonu.
Pavadinęs tilto Santakoje statybą „nereikalingu ir brangiu žaidimu”, H. Kebeikis primena, kad apverktina ir seniai žmonėms pavojinga Kaune yra Panemunės tilto būklė, bet kol kas savivaldybė nieko konkretaus nedaro, kad jis būtų restauruotas. Yra darbo remontininkams ir prie kitų tiltų, kuriems sutvarkyti pinigų miesto biudžete trūksta.
„Meras galėtų labiau rūpintis kauniečių saugumu ir ieškoti lėšų seniems Kauno tiltams sutvarkyti, kol dar neįvyko skaudžių nelaimių. Kai senus tiltus sutvarkys, galima dairytis vietų naujiems tiltams tiesti”, – sako H. Kebeikis.
