Tikkuurila

Kauniečiai už šildymą kovo mėn. mokės mažiau nei prognozuota (faktiniai duomenys)

Kauniečiai už šildymą kovo mėn. mokės mažiau nei prognozuota (faktiniai duomenys)

Šio mėnesio pradžioje prognozavome, kad Kaune 2013 m. kovo mėnesį gyventojai ir organizacijos šilumos suvartojo 28,7 proc. daugiau ne vasarį ir 35,39 proc. daugiau, nei prieš metus per tą patį laikotarpį. Pagal gautus faktinius duomenis pranešame, kad šilumos šildymui vidutiniškai buvo suvartota 22,18 proc. nei vasarį ir 28,52 proc. daugiau, nei 2012 m kovą. Taigi, lyginant su vasariu, sąskaitos už kovo mėnesį šildymui suvartotą šilumą vidutiniškai bus didesnės tik apie 14,62 proc., o ne 20,8 proc. kaip buvo prognozuota.

Lyginant šių metų kovą su 2012 m. kovo mėnesiu, kuris buvo vidutiniškai net 5,7 oC šiltesnis, sąskaitos bus didesnės 17,17 proc.

Lietuvos hidrometeorologijos centro duomenimis, 2013 m. kovo vidutinė oro temperatūra buvo -3,8 oC šalčio. Tuo tarpu vasaris buvo net 2,8 laipsnio šiltesnis. Vidutinė jo oro temperatūra buvo tik -1 oC. Žemesnė lauko oro temperatūra lėmė tai, kad patalpoms šildyti buvo suvartota vidutiniškai 22,18 proc. daugiau šilumos: vasarį – 16,23 kWh/m2, kovą – 19,83 kWh/m2. Didesnį suvartojimą lėmė dar ir tai, kad kovas yra 3 dienomis ilgesnis mėnuo nei vasaris.

Tačiau vidutiniai mokėjimai už sausį šildymui suvartotą šilumą nebus didesni tiek, kiek didesnis buvo suvartojimas. Juos „amortizavo” kovo mėnesį sumažėjusi šilumos kaina, kuri, lyginant su vasariu, buvo net 6,16 proc. mažesnė. Vasarį ji sudarė 28,58 ct/kWh be PVM, kovą – 26,82 ct/kWh be PVM. Dėl to, prognozuojama, kad vidutinis mokėjimas už kovo mėnesį šildymui suvartotą šilumą bus ne 22,18, o tik 14,62 proc. didesnis – 348,0 Lt standartiniam 60 m2 ploto butui. Vasarį jis sudarė 303,6 Lt to paties ploto butui.

Šių metų vasario ir kovo mėnesių mokėjimų už šilumą pokytis dar kartą patvirtino akivaizdų faktą, kad didžiausią įtaką sąskaitų dydžiui turi būtent šilumos suvartojimas. Kaina, kaip jau minėta, kovo mėnesį buvo daugiau nei 6 proc., mažesnė, tačiau būtent didesnis suvartojimas lėmė tai, kad sąskaitos visgi bus didesnės nei už vasarį.

Šilumos suvartojimą pirmiausia lemia lauko oro temperatūra, kuri kovą buvo vidutiniškai 2,8 laipsnio žemesnė nei vasarį, pastatų būklė, šilumos suvartojimo reguliavimas pastatuose, pastatų šilumos ir karšto vandens sistemų konstrukcija bei būklė ir daugelis kitų faktorių.

Pagal AB „Kauno energija” analitikų prognozę, mažiausiai šilumos (vidutiniškai 9,74 kWh) vienam kvadratiniam metrui apšildyti sunaudojo naujos statybos namai. Jų mokėjimai už 60 m2 ploto buto šildymą vidutiniškai sudarys apie 171 litą arba 2,85 lito už kvadratinį metrą su PVM.

Nedaug didesni mokėjimai laukia modernizuotų (renovuotų) namų savininkų, kurių pastatuose vieno kvadratinio metro šildymo kaina pagal prognozę turėtų sudaryti apie 3,46 lito su PVM. Šių pastatų butų savininkams vidutiniai mokėjimai už 60 kvadratinių metrų buto šildymą turėtų būti apie 207,6 lito.

Lyginant su visų miesto namų vidutiniu suvartojimu, naujų ir modernizuotų namų bendraturčiai mokės bene dvigubai mažiau.

Suvartojimo ir mokėjimų už šilumą palyginimą galite rasti čia:

Pabrėžtina, kad visas į pastatą patekęs šilumos kiekis išmatuojamas metrologiškai patikrintu sertifikuotu įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu (skaitikliu) ir yra paskirstomas vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Kiekvienas vartotojas moka tik už jam priskirtą šilumos kiekį. Šilumos kainas tikrina, tvirtina ir, esant neatitikimams skaičiavimuose, koreguoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

REKOMENDUOJAME