Įsisukęs į kasdienių darbų ir pareigų verpetą, dažnas pilietis susizgrimba pamiršęs laiku deklaruoti butuose esančių skaitiklių rodmenis. Naujuose ar renovuotuose daugiabučiuose gyvenančius žmones gelbsti kompiuteriai, šilumos kilovatvalandes ar vandens kubus registruojantys radijo bangomis.
Tačiau patyrę daugiabučių namų bendrijų pirmininkai pastebi: jei pakanka gyventojų sąmoningumo ir norima taupyti, nereikalingos jokios technologijos.
Nereikia „rankioti” rodmenų
Bijūnų g. 13 įsikūrusi daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) – visiškai nauja, kaip ir pats namas. Jame įrengta kompiuteriu registruojama sunaudoto karšto vandens fiksavimo sistema. Pasak bendrijos pirmininkės Rimos Varašaitės, kiek kiekvienas butas sunaudojo karšto vandens, ji sužino atsidariusi kompiuterio programą paskutinėmis mėnesio dienomis.
Šios sistemos pranašumas – nereikia bendrijos pirmininkui kiekvieną mėnesį „rankioti” duomenų iš gyventojų, kaip tai daroma senuose daugiabučiuose. Duomenys gaunami net tada, jeigu gyventojai išvykę ar negyvena – kompiuteris niekada „nepamiršta” laiku deklaruoti rodmenų.
„Tai labai palengvina bendrijos pirmininko darbą – nereikia kiekvieną mėnesį lakstyti po butus”, – teigia R.Varašaitė.
Tačiau Bijūnų g. 13 namo pirmininkė pastebi, kad ši sistema turi ir minusų – ji nėra 100 proc. tiksli. Pasitaiko atvejų, kai kompiuteriai klysta, todėl bendrijos pirmininkas turi profilaktiškai tikrinti duomenis ir sulyginti juos su įvadinio skaitiklio rodmenimis.
Skaitiklius tikrina pirmininkas
R. Varašaitei pritaria ir naujos DNSB „Uosto banga” pirmininkas Eligijus Valainis, kurio prižiūrimame Minijos g. 11 name taip pat yra įdiegta moderni suvartoto vandens nuskaitymo sistema. Šalto ir karšto vandens skaitikliai sumontuoti ne butuose, o laiptinėse. Kiekvieno mėnesio 25 dieną bendrijos pirmininkas peržiūri, kokius duomenis pateikia kompiuteris, ir sulygina juos su įvadinio skaitiklio duomenimis.
Bendrijos pirmininkas pastebi, kad modernios technologijos – ne visagalės.
„Tos įrangos, kurią turime mes, oficialus garantinis laikas – metai. Praėjus jiems iš tiesų pastebėjome, kad realūs ir kompiuterio duomenys ne visuomet sutampa. Pasitarėme su gyventojais ir nusprendėme, kad verčiau aš kiekvieną mėnesį duomenis sutikrinsiu, nei keisime visą sistemą ir vėl investuosime krūvą pinigų”, – pasakojo E. Valainis.
Dėl šios priežasties pirmininkas kiekvieno mėnesio 25 dieną patikrina visų 110 namo butų skaitiklius.
„Tai užtrunka apie tris valandas, tačiau visų butų rodmenys būna nurašomi beveik tuo pat metu, sulyginami su kompiuterio duomenimis, paklaidos ištaisomos ir elektroniniu paštu skaičiai pateikiami AB „Klaipėdos energija”. Rezultatas – ypač tikslūs suvartoto vandens skaičiai ir jokių gyventojų nusiskundimų, kad mokesčiai per dideli”, – džiaugėsi DNSB „Uosto banga” bendrijos pirmininkas.
Dėl užuomaršų – didesnės sąskaitos visiems
Senos statybos daugiabutyje ne vienerius metus DNSB pirmininku dirbęs E. Valainis yra įsitikinęs, kad net ir ne šimtaprocentiniu tikslumu veikianti sistema yra geriau, nei jokios sistemos.
Pirmiausia, laiptinėje esantys skaitikliai leidžia pirmininkui bet kokiu metu, nepriklausomai nuo to, ar gyventojas namuose, ar jo nėra, nurašyti ir sutikrinti duomenis. Antra, visi duomenys nurašomi vienu metu, o tai leidžia užtikrinti mažiausius suvartoto vandens kubo mokesčius.
Neretai gyventojai tiesiog pamiršta deklaruoti skaitiklių rodmenis, o dėl tokio užmaršumo kenčia visi. Skaičiuojant pagal normatyvus sąskaitos vieną mėnesį išauga, o kitą perskaičiavus vėl mažėja. Vieni gyventojai bando sutaupyti vartodami mažiau vandens, tačiau dėl užuomaršų vis tiek tenka mokėti daugiau.
„Viskas paprasta: kai žmonės nedeklaruoja skaitiklių parodymų, brangsta karštas vanduo, o kai pereini per butus tą pačią dieną ir beveik tą pačią valandą, jokių problemų nekyla, didelių skirtumų nebesusidaro”, – patirtimi dalijosi E. Valainis.
Jo teigimu, naujame name dirbti paprasčiau – žmonės labiau suinteresuoti taupyti ir apskritai yra sąmoningesni.
Skatina gyventi taupiau
Aldonos Jurevičienės vadovaujamos DNSB „Tauras” visus mokesčius skaičiuoja pati. Kiekvieno mėnesio 25 dieną namo gyventojai pagal išankstinį susitarimą privalo į specialią dėžutę sumesti vandens skaitiklių rodmenis.
„Žmonės jau yra įpratę ir sąžiningai nustatytu metu deklaruoja, kiek suvartojo karšto ir šalto vandens. Pasitaiko, kad pavėluoja. Tuomet atsiprašo. Bet tokių – pas mus vienetai”, – sako A. Jurevičienė, bendrijoje prižiūrinti du namus.
Tiesa, neslepia pokalbininkė, šių namų gyventojai – gana skirtingi. Vienas namas anksčiau buvo kooperatinis. Kitame bendrija susikūrė tik neseniai, tad jo gyventojai – mažiau drausmingi. Su jais pirmininkei dažniau tenka kalbėtis ir aiškinti, kodėl jie privalo kiekvieną mėnesį tam tikrą dieną pateikti tikslius skaitiklių duomenis.
„Kartais žmonės paprasčiausiai nesupranta, kodėl jie turi skaitiklių rodmenis deklaruoti ir mums, ir AB „Klaipėdos vanduo”. Tuomet kalbuosi, viską detaliai išaiškinu, ir problemų mažėja”, – pasakoja A. Jurevičienė, pastebėjusi, kad mažiausiai sąmoningi – jauni žmonės.
