Draudimo bendrovių duomenimis, net 70 proc. butuose ir namuose įvykstančių avarijų – kai trūkus vamzdžiams ar išsinėrus jungtims užliejamos patalpos. Gedimų būna ne tik vandentiekio, bet ir šilumos sistemų: prakiūra radiatoriai, vanduo bėga pro jungtis. Kartais nelaimės priežastimi tampa ir kanalizacijos vamzdynas. Tokių avarijų priežasčių ilgai ieškoti netenka. Užtenka pažiūrėti, kur pagaminti vamzdžiai, jungiamosios dalys ar radiatoriai.
Kitokia realybė
Būsto statytojai pastaruoju metu bemaž sutartinai kalba, kad pirkėjų prisivilioti galima tik siūlant aukščiausios kokybės būstą. Toks turi būti pastatytas naudojant geras medžiagas, kokybiškas, žinomų bendrovių pagamintas inžinerines sistemas.
„Tai, apie ką garsiai šaukia dažnas būsto statytojas, neatitinka realybės. Kalbos ir darbai dažniausiai skiriasi kaip diena nuo nakties. Statytojai vis dar taupo kiekvieną centą, viską nori padaryti kuo pigiau. Labiausiai stebina, kad taip elgiasi ir gana žinomos bendrovės, kurios deklaruoja statančios ypač kokybišką būstą, naudojančios ypač brangias ir patikimas apdailos medžiagas. Ir dar labiau stebina, kai naudojamos brangios apdailos medžiagos – dažai, plytelės, tačiau nekreipiama dėmesio į inžinerines sistemas, nes jų nematyti. Tai uždelsto veikimo bomba”, – įsitikinęs bendrovės „Sanistal” direktorius Rolandas Malaiška.
Jis tvirtino pastebėjęs, kad prestižinėse vietose butus statančios bendrovės vengia naudoti abejotinos kokybės medžiagas. O ekonominės klasės butų statytojai nelinkę išlaidauti – dažniausiai žiūrima tik kainos. Juo labiau kad vamzdynai paslepiami, pirkėjai jų nemato. Tačiau vėliau turi dėl to rūpesčių.
„Atėję pirkti buto žmonės privalo klausti, kokios inžinerinės sistemos name sumontuotos, kas jas pagamino. Šiandien su pardavėjais jau galima derėtis, todėl tikrai neverta mokėti didelių pinigų už abejotiną kokybę. Ar gali būti butuose montuojami vamzdynai, kuriems suteikiama vos dviejų mėnesių garantija? Iš praktikos žinau, kad pasamdyti subrangovai, sumontavę Kinijoje gamintus vamzdžius ar turkų gamybos radiatorius, po kelių savaičių gali nebedirbti rinkoje. Tad nelieka ir kam prisiimti atsakomybę už avariją, kuri yra užprogramuota montuojant neaiškios kilmės produktus”,– aiškino bendrovės „Uponor” generalinis direktorius Kęstutis Balčiūnas.
Jo teigimu, patikimų sistemų gamintojai produkcijai suteikia ilgalaikę garantiją. Jeigu įvyksta vandentiekio avarija ir paaiškėja, jog dėl to kalta defektinė sistema, gamintojas prisiima visą atsakomybę ir kompensuoja patirtas išlaidas. O jos gali būti labai didelės, nes kartais užliejamas ne tik savas butas, bet ir kaimynų. Pamirštamas faktas: statybos reglamentai nurodo, kad pastato vamzdyną reikia parinkti tokį, kad planuojama jo eksploatacija būtų ilgesnė nei 50 metų.
Bemaž visos inžinerinės sistemos medžiagos, pagamintos ES valstybėse, yra apdraudžiamos. Milžiniški nuostoliai gali laukti tų, kurių butuose sumontuota Kinijos, Turkijos produkcija. Netgi kai kuriose Vakarų Europos šalyse, kurios nėra ES narės, dirbantys medžiagų gamintojai savo produkcijos neapdraudžia.
Išeitis – vieša deklaracija
Viena didžiausių problemų, kurią įžvelgia medžiagų gamintojai – perdėtas užsakovų taupumas. Jie nurodo kainą, pagal kurią rangovas turi atlikti darbus. O šiam nelieka nieko kito, kaip tik montuoti pačias pigiausias medžiagas, nepaisyti reikalavimų. Būna ir taip, kad kai kurie vamzdynų pardavėjai pateikia klaidinamą informaciją apie jungčių tinkamumą, todėl kartais net patys užsakovai nežino, kokios medžiagos objekte sumontuotos.
Butų pardavėjai jau privalo pirkėjams pateikti namo energetinį pasą. Jame nurodoma, kokia sienų šilumos varža, kokia triukšmo izoliacija, ar jos atitinka reikalavimus. Baltijos šalių plastikinių vamzdžių gamintojų asociacija yra parengusi ir santechnikos vamzdynų pasus, jie kol kas neprivalomi. Kokybę deklaruojančios ir vertinančios statybos įmonės tokius dokumentus pildo savanoriškai.
Vamzdynų pasuose nurodoma, kokios vandentiekio, nuotekų, šildymo ir vėsinimo sistemos sumontuotos, kurio gamintojo produkcija naudota, apžvelgiami kiti parametrai, pažymima, kas atliko montavimo darbus ir hidraulinius bandymus. Galbūt ne kiekvienas buto pirkėjas supras, ką reiškia vienas ar kitas kriterijus, ar kokybiška vienokia ar kitokia sistema?
„Eidami apžiūrėti parduodamų butų būsimi pirkėjai dažnai pasisamdo statybos ar kitokį specialistą. Jis ir įvertina medžiagų, statybos darbų kokybę. Taip pat galima pasisamdyti santechnikos specialistą, jis paaiškins santechniniame pase surašytus parametrus. Tuomet bus aišku, ar verta rizikuoti pirkti butą, jeigu jame sumontuotos nepatikimos sistemos, ar geriau pasidairyti kito”, – sakė bendrovės „Uponor” vadovas.
Jis abejojo, ar savanoriškai pildydami pasus santechnikai mėgins gudrauti – oficialiai deklaruoti gerą produkciją, jei sumontuota ne tokia. Įvykus avarijai santechninis pasas būtų įrodymas, kad įrangos montuotojai elgėsi nesąžiningai ir turi prisiimti atsakomybę.
Palygino su automobiliu
Medžiagų gamintojai atkreipia dėmesį, kad dar retas gyvenamųjų namų statytojas turi kokybės padalinį, prižiūrintį, jog rangovai neapgaudinėtų ir montuotų tik geros kokybės medžiagas.
„Didelė yda – iš dalies įrengti butai, kuriuose iš sienų kyšo tik vamzdžių galai. Abejoju, ar kuris privačiai samdytas santechnikas pasidomės, kokias jungtis pirkti, kad šios atitiktų visą sistemą. Jis paprasčiausiai pirks pigiausias. O tuomet avarija tarsi užprogramuojama, nes negalima jungti skirtingų sistemų elementų. Kartais santechnikai net nustemba, kai šeimininkas pasiūlo naudoti kokybiškas detales, – juk yra pigesnių”, – patirtimi dalijosi K.Balčiūnas.
Bendrovės „Sanistal” vadovas kaip pavyzdį pateikė prabangų automobilį. Turbūt nė vienas kelis šimtus tūkstančių litų kainuojančiam automobiliui nemontuos pigių Kinijoje pagamintų padangų. „Nekalbu apie tai, kai tarptautinio koncerno padalinai dirba besivystančiose šalyse. Jie vis tiek garantuoja kokybę. Blogybė, kai naudojami nežinomų gamintojų gaminiai”, – sakė R.Malaiška.
Apskaičiuota, kad naudojant kokybiškas vandentiekio sistemos medžiagas buto kvadratinio metro savikaina padidėja vos dviem litais. Tačiau R.Malaiška įsitikinęs, kad ne mažiau kaip 30 proc. statytojų, samdydami santechnikus, nekreipia dėmesio į tai, kokias medžiagas jie montuoja.
„Apie kokybę kalbėti reikia būtent dabar. Pirkėjai šiuo metu gali perauklėti statytojus, reikalaudami kokybiškų medžiagų, įrenginių. Kai statytojai pamatys, kad pirkėjai ima suprasti, jog neverta mokėti didelių pinigų už nepatikimą prekę, mažins pelno maržą ir susimąstys apie kokybę. Įdomu, ar kuris būsto pardavėjas, pirkėjui pristatydamas būstą, kaip pranašumą įvardytų kinišką šildymo sistemą, nežinia kur pagamintus radiatorius”, – sakė įmonės „Uponor” atstovas K.Balčiūnas.
