Pastaraisiais metais Lietuvą ne kartą nusiaubė stichinės nelaimės – liūtys, audros ar didžiulė kruša. Specialistai prognozuoja, kad klimato kaita mūsų regionui atneš vis daugiau tokių nelaimių. Ypač ši vasara parodė, kad tokios stichinės nelaimės gali padaryti didelę žalą kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, todėl draudimo technologijų bendrovė „Balcia“ pataria, kaip pasiruošti ekstremaliems orų reiškiniams, kad sumažintumėte galimą žalą ir nuostolius.
„Žala, kurią tokios stichinės nelaimės padaro mūsų namams, automobiliams ir sodams, yra tikrai nemaloni. Pavyzdžiui, 2024 m. vasarą dažniausia ekstremalių oro sąlygų padaryta žala buvo užlieti namai, automobiliai apgadinti nuvirtusių medžių ir šakų, sugadinti varikliai automobiliams važiuojant per gilias balas.
Jų atstatymas ar remontas yra didelis rūpestis, užtrunka ilgai ir reikalauja didelių finansinių išteklių. Visko išvengti neįmanoma, tačiau yra nemažai veiksmų, galinčių padėti sumažinti tokios žalos riziką“, – sako draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ filialo Lietuvoje rizikos vertinimo ir produktų departamento vadovas Andrius Dambrauskas.
Norint sužinoti, kada artėja ekstremalūs orai, patartina sekti sinoptikų prognozes, jas galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje. Joje skelbiama skaitmeninė orų prognozė, nurodanti kritulių kiekį, oro temperatūrą, vėjo gūsių stiprumą ir kitus, aktualius parametrus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar į savo išmanųjį įrenginį gaunate informacinius perspėjimo pranešimus apie galimas gamtos stichijas. Kad jie jus pasiektų, mobiliajame telefone turite suteikti leidimą gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemai (GPIS) siųsti pranešimus.
„Balcia“ ekspertai pataria, kaip apsaugoti savo turtą, artėjant gamtos stichijai.
Automobilių apsauga
Patraukite automobilį. Jei meteorologai prognozuoja gūsingą vėją, nestatykite automobilio po medžiais ar elektros laidais. Net jei medžiai išgyvens audrą, jūsų automobilį gali apgadinti lūžtančios šakos. Įsitikinkite, kad netoliese nėra jokių kitų daiktų, kuriuos stiprus vėjas galėtų nublokšti į jūsų automobilį.
Laikykite saugioje vietoje. Jei įmanoma, statykite automobilį po stogu, uždarame garaže arba daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Taip apsaugosite jį nuo lietaus, krušos ir lūžtančių medžių.
Neskubėkite išvažiuoti į gatves. Po smarkaus lietaus saugokitės gilių balų ar užlietų vietų. Priešingu atveju galite sugadinti automobilio variklį, paveikti elektroninius prietaisus ir jutiklius, pažeisti stabdžių sistemą ir padaryti kitų rimtų pažeidimų.
Pasirūpinkite automobilio draudimu. Nelaukite, kol bus paskelbta apie artėjančias stichines nelaimes ir laiku patikrinkite, ar turite galiojantį KASKO draudimą.
Būsto apsauga
Uždarykite langus ir duris. Artėjant audrai ar liūčiai uždarykite langus ir duris, ypač – jei namuose yra stoglangiai. Jei jie sandariai neuždaryti, drėgmė gali patekti į vidų ir pažeisti langų konstrukciją, palanges, sienas, grindis ir šalia langų esančius elektros prietaisus.
Apsisaugokite nuo žaibo. Atjunkite elektros prietaisus nuo kištukinių lizdų, nes trenkus žaibui, šalia pastato esančiuose laiduose gali susidaryti indukuotoji srovė ir sugadinti prie elektros tinklo prijungtus prietaisus.
Pasirūpinkite įrenginių baterijomis. Pasiruoškite galimiems elektros energijos tiekimo sutrikimams, įkraukite mobiliuosius įrenginius ir pasirūpinkite, kad turėtumėte pakankamai geriamojo vandens.
Išvenkite avarinių situacijų. Įsitikinkite, kad žinote, kur ir kaip išjungti pagrindinius namų vandens ir elektros šaltinius, kad išvengtumėte avarinių situacijų stichinių nelaimių metu.
Pasirūpinkite būsto draudimu. Nelaukite pranešimo apie stichinę nelaimę ir laiku patikrinkite savo būsto ir civilinį draudimą. Jūsų draudimas padės, jei audros metu bus apgadintas jums ar tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Pavyzdžiui, jei batutas, kepsninė, medis ar jo šakos nukris ant jūsų ar kaimyno namo arba žaibo sukeltas gaisras persikels į kaimyno teritoriją.
Svarbu nepamiršti ir prevencinio pasirengimo galimai stichinių nelaimių žalai. „Balcia“ ekspertai dalijasi ir dar keliomis įžvalgomis, kaip efektyviausiai apsaugoti savo turtą.
Būsto paruošimas
Vandens nutekėjimas. Jei gyvenate privačiame name, įsitikinkite, kad stogo danga nepažeista ir gerai pritvirtinta, o lietaus latakai švarūs ir netrukdo vandeniui laisvai nutekėti.
Drenažo sistema. Pasirūpinkite, kad teritorija aplink namą būtų laiku gerai nusausinta ir galėtumėte išvengti potvynio. Jei reikia, patobulinkite drenažo sistemą.
Medžių šakos. Jei sode yra medžių, patartina reguliariai juos apžiūrėti patiems arba kreiptis į arboristą ir nupjauti šakas, kurios gali lūžti pučiant stipriam vėjui. Jeigu kieme turite mažesnių medelių – juos pravartu pritvirtinti.
Apsauga nuo žaibo. Įrenkite apsaugos nuo žaibo ir viršįtampių įrenginius, kad apsaugotumėte namus nuo žaibo ir elektros įtampos šuolių, kurie gali sugadinti laidus, elektros prietaisus ir sukelti gaisrą.
Saulės baterijų apsauga
Tinkamas pritvirtinimas. Vizualiai patikrinkite, ar saulės baterijos vis dar tvirtai pritvirtintos. Jei įtariate, kad reikia atlikti tvirtinimo darbus, kreipkitės į jas sumontavusią įmonę.
Apsauginis skydas. Jei saulės kolektoriai nėra pagaminti iš grūdinto stiklo, kuris yra atsparesnis stipraus lietaus ir krušos poveikiui, kreipkitės į specialistus dėl galimybės įrengti apsauginį skydą arba tinklą, kuris sugertų kritulių poveikį.
Apsauga nuo žaibo. Į saulės kolektorius taip pat gali trenkti žaibas, todėl rekomenduojama juose įrengti ir apsaugą nuo žaibo, ir nuo viršįtampių. Jei jos nebus, žaibo smūgio atveju saulės kolektoriai ir keitikliai bus sugadinti. Įsitikinkite, kad saulės kolektoriai ir jų jungtys yra tinkamai įžeminti. Kokybiškas įžeminimas sumažina riziką, kad žaibas sugadins elektros sistemą. Taip pat galite apsvarstyti galimybę laikinai atjungti saulės kolektorius nuo elektros tinklo.
Draudimas. Įsitikinkite, kad jūsų būsto draudimas padengia saulės kolektorių žalą, padarytą gamtos stichijų, įskaitant krušą, audras ir žaibus. Be to, „Balcia“ ekspertai savo klientus ragina pasinaudoti ir laikina būsto apsauga, kai stipriai nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems ir negalintiems gyventi savame būste suteikiama laikina gyvenamoji vieta.