Neseniai Norvegijos Darbo inspekcijos paskelbtas tyrimas rodo, kad statybų pramonėje dirbantieji ir ją kontroliuojančios institucijos vis dažniau susiduria su naujais iššūkiais.
Statybos Norvegijoje virte verda. Oslo fjordas jau aplipo naujais dangoraižiais ir tiltais, kyla nauji namai, mokyklos, darželiai, neseniai buvo renovuoti karaliaus rūmai ir centrinis Oslo universiteto pastatas. Norvegijos nepalietė visose ES šalyse prasiautusi ekonominė krizė. Pinigų čia yra, darbų statybose taip pat netrūksta. Daugiau nei 80 proc. vyriškos lyties migrantų iš naujųjų ES šalių darbuojasi statybose. Tarp jų – labai daug lietuvių.
Norvegijos darbo inspekcija neseniai paskelbė tyrimą apie padėtį statybų srityje. Naujausi duomenys leidžia padaryti išvadą, kad darbo aplinka Norvegijos statybų pramonėje rūstėja.
Įmonės be darbininkų
2012 m. statybų pramonėje Norvegijoje dirbo 194 000 asmenys, t.y. 7 proc. visų dirbančiųjų. Norvegijoje registruota 60 000 statybos įmonių, tačiau daugiau nei pusėje jų nėra darbuotojų.
Ką tai reiškia? Statybos įmonė – rangovas gauna statybos objektus, prižiūri darbus, tačiau nesivargina priiminėti ar atleidinėti pačių statybininkų, vesti už juos buhalteriją, mokėti darbdavio mokestį, algas, rūpintis apmokymais, saugumu ar imtis kitos darbdaviui priklausančios atsakomybės. Darbo jėga nuomojama iš kitų įmonių.
Likusiose 23000 įmonėse darbuotojai yra, tačiau net 80 proc. jų. turi mažiau nei 10 darbuotojų, o 60 proc. pastarųjų – mažiau nei 5 darbuotojus. Kitais žodžiai – tai mažos įmonėlės, atsirandančios, išnykstančios ir nesukuriančios nei savo, kaip kvalifikuotos ir patikimos įmonės, reputacijos, nei užtikrinančios kokybę, nei besirūpinančios savo darbuotojais. Daugumos jų tikslas – greitai uždirbti pinigus.
Sudėtingos įdarbinimo schemos
Didžioji dauguma statybos įmonių nuomojasi darbo jėgą, t.y. samdo žemesnės grandies subrangovus atlikti darbams. Daugelyje statybų objektų dirba tiek įvairių statybos įmonių darbininkų, kad dažnai sunku atsekti visus darbinius santykius.
Darbo inspekcijos patirtis rodo, kad vis labiau populiarėja štai tokia tendencija: didelės statybų įmonės (kurioje tiesiogiai dirba tik organizatoriai) vadovaujamame objekte gali dirbti nuo kelių iki keliasdešimt įmonių, atliekančių įvairiausius specializuotus darbus. Jei generalinis rangovas įmonė A gavo užsakymą, ji samdo darbams atlikti įmonę B, toji savo ruožtu pasamdo įmonę C, įmonė C samdo D, E ir F, o pastarosios savo ruožtu dar pasisamdo darbams atlikti kitas, tame tarpe dažnai ir užsienio įmones, pvz. UAB iš Lietuvos. Jų darbininkai darbus Norvegijoje atlieka kaip komandiruoti darbuotojai.
Tokios sudėtingos įdarbinimo santykių konstrukcijos pastaraisiais metais tapo labai populiarios.
Darbo aplinka prastėja
Būtent šios aplinkybės sąlygoja prastėjančią darbo aplinką.
Darbdaviams gerai, nes darbininkų poreikis, svyruojantis atitinkamai konjunktūrai, lanksčiai patenkinamas, o dėl atsakomybės apie darbininkų darbo ir gyvenimo kokybę jie nekvaršina sau galvos.
Darbininkų situacija blogėja. Vieno kolektyvo nėra, žmonės nesusipažįsta, negauna informacijos, tampa pažeidžiamesni, negali aktyviai ir solidariai ginti savo teisių. Pastovių sutarčių statybos srityje darbininkams siūloma vis mažiau, daugelis dirba per įdarbinimo agentūras, kur negarantuojamos darbo valandos, žmonės gali savaičių savaitėmis neturėti darbo. Neužtikrinamas saugumas ir stabilumas, darbininkai jaučia stresą, nerimą. Tokia padėtis neleidžia jiems susitvarkyti elementarių gyvenimo sąlygų – įsikurti, įsigyti būsto, turėti pastovias pajamas, atsivežti šeimą.
Naujokai
Statybų pramonėje dirba daug jaunų žmonių, devyni iš dešimties dirbančių yra 19 –24 metų amžiaus, t.p. 48 000, t.y. ketvirtadalis čia dirbančių yra užsieniečių (dauguma iš naujųjų ES šalių, išauklėti nuolankumo ir paklusnumo darbdaviui dvasia), beveik pusė jų (22 653) – turintys tik trumpalaikes sutartis.
Taigi tipiškas šios pramonės darbininkas – darbo rinkos naujokas, neturintis patirties, nemokantis įvertinti rizikos ir nekeliantis didelių reikalavimų – gerai taip kaip yra. Dėl to skaudžias pamokas tenka patirti savo kailiu. Statybose didelė konkurencija – nuolat atvyksta nauji, kurie išstumia jau patyrusius, nes reikalauja mažiau.
Tokios tendencijos, kai darbuotojai keičiasi, nuolat mėtomi po vis kitus objektus, sudaro sąlygas darbo išnaudojimui. Anksčiau Norvegijoje egzistavusi savikontrolės ar profsąjungų kontrolės, kai patys darbuotojai aktyviai dalyvaudavo siekiant saugios darbo aplinkos, sistema veikia vis silpniau.
Rizikos
Darbas statybose nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Patyrę statybininkai žino, kad prireikia ne vienerių metų, kol tampi tikru specialistu. Tai fizinis, sunkus, pavojingas darbas, keliantis riziką sveikatai.
Tyrimas rodo, kad daugelis statybininkų dirba ilgesnes darbo valandas, nei numato Norvegijos Darbo kodeksas. Statybose įprasta dirbti mažiausiai 45 val./sav., tačiau daugelis dirba daug ilgiau. Tai suprantama, nes užsieniečiai yra pasiryžę dirbti, kad uždirbtų kuo daugiau pinigų. Daugelis, atvykę trumpam, nelabai ką turi veikti po darbo. Dirbama dažniausiai be viršvalandžių priedų, nors juos mokėti privaloma.
Visgi žmogaus sveikata ne geležinė, organizmas negali atlaikyti daugiau, nei leidžia jo biologinės galimybės. Seniai nustatyta, kad sunkus fizinis darbas ilgas valandas tikrai kenkia sveikatai, ir žmogus tai anksčiau ar vėliau pajus.
Statybininkai dirba veikiami ne vieno neigimo faktoriaus: dulkių, cheminių medžiagų, vibracijos, dirba su chemikalais, skiedikliais, nuriebinančiais skysčiais ir pan. Dirba šaltyje, veikiami dujų, garų, kitų organinių dulkių. Dirbama tais pačiais pasikartojančiais judesiais, nepatogiose pozose – persikreipus, atsitūpus, atsiklaupus, keliami ir nešiojami nemaži nešuliai. Tyrimas rodo, kad statybų darbininkai dažniausiai skundžiasi skausmais pečių, nugaros srityje, kojose, rankose, t.p. klausos pablogėjimu, kvėpavimo takų susirgimais.
Traumos
Dirbant statybose neretai įvyksta nelaimės, statybininkai susižaloja arba net žūsta. Statistika rodo, kad 2009 – 2013 m. net ketvirtadalis visų mirčių darbo vietoje registruota statybose, 40 proc. visų darbinių susižalojimų, registruotų Darbo inspekcijoje, t.p. įvyko statybose. Dažniausia traumos priežastis – kritimas iš aukščio. Apie 20 proc. visų registruotų statybose susižalojimų atsitiko imigrantams.
Tyrimas taip pat rodo, kad mažose įmonės (o tokių dauguma) yra polinkis nepaisyti saugumo taisyklių, t.y. čia dauguma patiria neigiamus poveikius dujomis, dirba veikiami vibracijų, t.p. dirba daug ilgesnes darbo valandas. Tokiose įmonėse dirbantys žmonės dažniau turi sveikatos nusiskundimų.
Didins kontrolę
Kadangi statybose plinta darbo jėgos nuoma, vis sunkiau kontroliuoti ir užtikrinti saugią darbo aplinką. Statybų objekto šeimininkai dažnai nežino, kokios įmonės pasamdytos trumpalaikiams darbams, kiek valandų dirba jų darbininkai, kokiomis sąlygomis ir už kokią algą.
Darbo inspekcijos duomenimis, blogiausias darbo sąlygas sudaro ir mažiausią algą moka savo darbininkams užsienio įmonės, kurių darbininkai Norvegijoje dirba kaip komandiruoti darbuotojai, o t.p. įmonės, kurių vadovai užsieniečiai. Taip pat labiausiai rizikingos ir nepalankios sąlygos tiems, kurie dirba užsienietiškose įmonėse privačiame sektoriuje, t.y. daro remontus privačiuose namuose.
Norvegijoje ir toliau bus vykdoma ir griežtinama statybos įmonių kontrolė. Iš visų kontroliuotų 2012 m. statybos įmonių net 73 procentai jų gavo įpareigojimus sutvarkyti sąlygas darbo vietoje, joms buvo skirtos nuobaudos, baudos ar laikinai sustabdyta jų veikla. Statybos pramonės kontroliavimas bus tęsiamas ir kitais metais.
