Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Kęstutis Glaveckas yra sunerimęs dėl artėjančios ekspertų ir politikų prognozuojamos energetinės krizės Lietuvoje, kurią lemia dramatiškas gamtinių išteklių brangimas, kuris artimiausiu metu bus sustiprintas šilumos ūkio krize, pasireikšiančia dideliu kainų už šildymą augimu, lėtai mažėjančiais šildymo nuostoliais ir neigiamomis socialinėmis ekonominėmis pasekmėmis.
Politiko prognozėmis, mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, o ypač pensininkams, šildymo kainos ir vis didėjanti infliacija taps nebepakeliama finansine našta.
K. Glaveckas pažymi, kad Lietuva praleido puikią progą geriausiais savo finansinio ir ekonominio augimo metais modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus (2005-2008 m. iš valstybės biudžeto skirta tik 79 mln. litų), todėl šildymo išlaidų mažinimui praktiškai visiškai nėra pasiruošta. Jo teigimu, Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos būsto strategijoje numatytas tikslas iki 2020 metų renovuoti didžiąją daugumą daugiabučių gyvenamųjų namų ir toliau lieka sunkiai pasiekiamu tikslu ir praktiškai neįgyvendinama svajone.
Pasak K. Glavecko, 2000 metais pradėjus daugiau kalbėti apie būtinybę renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus, vis yra keičiama daugiabučių namų modernizavimo programa ir valstybės remiamos modernizavimo priemonės, kurių įsibėgėjimą stabdo finansinių išteklių stoka. Šiais metais valstybės biudžete numatyti 53 mln. litų yra, jo duomenimis, mažiausiai 10 kartų mažesni, nei egzistuoja realus poreikis.
„Mūsų šalyje apie 500 milijonų kubinių metrų dujų yra sudeginama vien tik tam, kad šildytume orą. Aplinkos ministerija nėra parengusi jokių tipinių daugiabučių namų modernizavimo projektų, todėl daugiabučių namų savininkų bendrijos yra priverstos išleisti dešimtis tūkstančių litų vien tiktai investicijų projektų parengimui. 2008 metais Vyriausybė surado pinigų viskam, kam tik norėjo, išskyrus daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimą plačiu mastu”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė K. Glaveckas.
Jis prognozuoja, kad kiekvienas nerenovuotas daugiabutis gyvenamasis namas artimiausiu metu taps ne tiktai papildomomis ir neefektyviomis valstybės išlaidomis, bet ir didele našta gyventojams, todėl vietoje pramogų centrų ir valstybinių pastatų statybų pirmaeilį dėmesį reikėtų skirti daugiabučių namų renovacijai. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos narėmis – Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, Lietuva yra beviltiškai atsilikusi daugiabučių namų atnaujinimo srityje.
Pasak K. Glavecko, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra 2007-2008 m. patvirtino 362 investicijų projektus, kuriuose numatoma daugiabučių namų renovacijos investicijų suma siekia 538,1 mln. litų ir kurie yra šiuo metu rengiami įgyvendinimui, tačiau valstybės biudžete šiems metams namų modernizavimo programai yra numatyta skirti tik 53,5 mln. litų.
K. Glaveckas siūlo didinti valstybės paramą daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijai skiriant papildomai 200 milijonų litų iš Ignalinos AE uždarymo fondo bei daugiau lėšų panaudoti pasitelkiant Europos Sąjungos struktūrinius fondus.
