Briuselio ir Vilniaus pareigūnai vakar tarėsi, kaip paspartinti elektros tilto su Lenkija statybą, nors šiam projektui įgyvendinti dar net nėra gauti leidimai.
Iki tilto – ilgas kelias
Vilniuje viešėjęs Europos energetikos tinklų koordinatorius Wladyslawas Mielczarskis, atsakingas už Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos elektros tinklų sujungimą, vakar buvo nusiteikęs itin optimistiškai. Tačiau pripažino, kad iki elektros tilto ir Lietuvai, ir Lenkijai dar reikia nueiti labai ilgą kelią.
Jis atkreipė dėmesį, kad prieš pradedant įgyvendinti projektą pirmiausia reikalingi Lenkijos ir Lietuvos reguliuojančių institucijų leidimai, Lietuvoje – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Taip pat būtina gauti Europos Komisijos pritarimą.
Strigo nuo pradžių
W.Mielczarskis įsitikinęs, kad Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemas sujungsiantis elektros tiltas turėtų būti pastatytas per 4–5 metus po to, kai bus gauti visi leidimai. Tačiau ir tai – tik preliminarūs planai.
„Kol kas labai sunku apie tai kalbėti. Čia kaip klausti, kada bus pastatytas namas, kai dar neturimas leidimas jam statyti”, – palyginimu savo mintis dėstė svečias iš Lenkijos.
Su W.Mielczarskiu susitikęs ūkio ministras Vytas Navickas garantavo, kad Lietuva yra visiškai pasirengusi įgyvendinti projektą.
„Mūsų kainų komisija tokį leidimą gali suteikti per savaitę, tačiau kas nors turi į ją kreiptis – tam pirmiausia turi būti įkurta įmonė”, – po susitikimo sakė V.Navickas.
Ultimatumai stabdo projektą
Lietuvai ir Lenkijai iki šiol nepavyko pasirašyti bendros įmonės, kuri statytų elektros tiltą į Lenkiją, steigimo sutarties, nors tai buvo planuota padaryti jau kelis kartus. Lenkija reikalauja 1000–1200 megavatų galios elektros, pagamintos būsimoje naujoje atominėje elektrinėje Lietuvoje, kitaip ji žada blokuoti arba nedalyvauti bendruose šalių energetikos projektuose.
Tačiau su šalies elektros perdavimo tinklo operatorės „Lietuvos energijos” vadovu Rymantu Juozaičiu susitikęs W.Mielczarskis sutarė, kad paraišką dėl licencijos valdyti būsimą elektros tiltą teiks Lietuvos bendrovė.
Svečias užsiminė, kad iki sausio pabaigos jau turėtų būti pristatyti elektros tilto projekto efektyvumo tyrimų rezultatai.
Didžiausia kliūtis – gamta
Paklaustas apie galimas kliūtis elektros jungčiai statyti W.Mielczarskis tikino, kad kol kas Lenkija nemato galimų trikdžių, bet vėliau prasitarė, kad elektros tiltas turėtų eiti per žemes, kurios saugomos Europos Sąjungos programos „Gamta-2000” („Natura-2000”). Dėl į šią gamtos apsaugos programą įtraukto Rospudos slėnio Lenkijoje jau kelis metus iš mirties taško nejuda ir tarptautinės magistralės „Via Baltica” dalies – Augustavo aplinkkelio – statybos.
„Šiuo metu mes nematome didelių kliūčių projektui įgyvendinti. Klausimų gali kilti dėl aplinkosaugos, nes linija eis per miškus, ežerus, kitas vietoves”, – sakė ekspertas.
Reikės milijardų
Planuojamas tiltas nėra tik vienos linijos nutiesimas tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tam, kad sistema veiktų efektyviai, būtina didinti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos elektros energijos sistemų efektyvumą, modernizuoti tinklus abiejose šalyse. Tam reikia apie 800 mln. eurų (2,8 mlrd. litų). 700 mln. eurų (2,4 mlrd. litų) Lenkijoje ir 100 mln. eurų (345 mln. litų) – Lietuvoje. Taip pat reikia suderinti abejų elektros tinklų dažnius. Vien tai ir linijos tiesimas kainuotų dar apie 250 mln. eurų (863,2 mln. litų).
Iš viso Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemas turintis sujungti elektros tiltas preliminariai vertinamas beveik 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų).
