Iki šių metų liepos 1 dienos gauta 714 tūkst. piliečių prašymų kaimo vietovėje atkurti nuosavybės teises į 4 mln. hektarų žemės. Patenkinti 675 tūkst. piliečių prašymai – jiems grąžinta 3,9 mln. hektarų žemės, o tai sudaro 97,2 proc. prašymuose nurodyto ploto.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, sparčiausiai žemės reformos finišo link yra priartėjusios Marijampolės (nuosavybės teisės atkurtos į 99,6 proc.), Panevėžio (99,3 proc.), Šiaulių ir Telšių (po 99,1 proc.) apskritys. Nedaug nuo jų teatsilieka Alytaus (98,8 proc.), Tauragės (98,6 proc.), Klaipėdos (98,5 proc.) ir Kauno (98,3 proc.) apskritys. Šiose apskrityse žemės grąžinimo darbus planuojama baigti dar šiemet.
Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies apskričių viršininkai priėmė 9,6 tūkst. sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra ar perduodant nuosavybėn 27 tūkst. hektarų žemės ploto. Nors daugiausiai sprendimų dėl grąžinamos žemės buvo priimta Vilniaus (3,1 tūkst.) ir Utenos (1,8 tūkst.) apskrityse, iki šiol čia nuosavybės teisių atkurta mažiausiai – atitinkamai 89,5 proc. ir 93,8 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.
Iš viso nuosavybės teisės šalyje dar neatkurtos 39 tūkst. pretendentų į 112 tūkst. hektarų žemės.
Pasak Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus Kazio Sivickio, per pirmąjį šių metų pusmetį žemės grąžinimas apskrityse vyko gana lėtai – pasistūmėta 0,6 procentinio punkto. Dabar dar beveik 20 tūkst. pretendentų suprojektuoti ir patvirtinti žemėtvarkos projektai, tačiau iki šiol apskrityse nėra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Ministerijos vadovybei susirūpinimą kelia ir tai, kad iki šiol 17 tūkst. pretendentų dar žemėtvarkos projektuose nesuprojektuoti grąžintini žemės sklypai į 52 tūkst. hektarų plotą.
K. Sivickis atkreipia žemėtvarkininkų dėmesį, kad rengiant nuosavybės teisių į žemę žemėtvarkos projektus nebūtų pamiršti ir šie nedidelių žemės plotų savininkai. Daugiausiai asmeniniam ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės ploto įteisinta Telšių (96,5 proc.), Tauragės (90,6 proc.) bei Marijampolės (90,5 proc.) apskrityse. Gana vangiai šie darbai vyksta Kauno (įteisinta 78 proc.) ir Vilniaus (80 proc.) apskrityse.
Prašymus atkurti nuosavybės teises į 43,2 tūkst. hektarų miestuose turėtos žemės yra pateikę 52 tūkst. piliečių. Miestuose nuo žemės reformos pradžios iki šių metų liepos 1 dienos nuosavybės teisės atkurtos į 26,5 tūkst. hektarų žemės, tai yra į 61,4 proc. nuo piliečių prašymuose nurodyto ploto.
Daugiausiai žemės negrąžinta Vilniuje – net 7,5 tūkst. hektarų, Kaune – 2,7 tūkst. hektarų, Panevėžyje – 1,4 tūkst. hektarų ir Palangoje – 1,2 tūkst. hektarų.
Kol kas laisva žemės ūkio paskirties valstybinė žemė šalyje pradėta pardavinėti tik Marijampolės apskrityje, o Panevėžio apskrityje ruošiamasi tai pradėti daryti rugpjūčio mėnesį.
Šiuo metu iš viso pateikta 21 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų prašymų pirkti 360 tūkst. hektarų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės. Su 3,3 tūkst. asmenų jau yra sudarytos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartys dėl 30,7 tūkst. ha žemės įsigijimo nuosavybėn. Dar per 4 tūkst. asmenų žemės (55,3 tūkst. ha) sklypai jau yra suformuoti parengtuose ir apskričių viršininkų patvirtintuose žemėtvarkos projektuose, bet pirkimo – pardavimo sutartys su jais dar nesudarytos.
Kaip sakė ŽŪM sekretorius K. Sivickis, valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama tik po individualaus vertinimo, atlikus kadastrinius matavimus geodeziniais instrumentais. Perkantiems valstybinę žemės ūkio paskirties žemę kadastriniai matavimai ir kitos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo išlaidos (projektavimas, žemės vertinimas, įregistravimas) yra apmokamos iš valstybės biudžeto.
