Baltijos šalių biržose akcijas kotiruojančios nekilnojamojo turto bendrovės dar gyvena iš sukauptų atsargų, o kai kurios jų net kalba apie dividendų mokėjimą akcininkams. Tačiau analitikai jų artimiausio laikotarpio perspektyvomis netiki ir sako, kad krizė joms dar tik prasideda.
Talino biržoje akcijas kotiruoja 5 nekilnojamojo turto (NT) ir statybų bendrovės, o Vilniaus biržos sąraše jų tėra tik viena – Panevėžio statybos trestas (PST).
UAB „Ober-Haus” skaičiuoja, kad pernai Baltijos šalių NT rinka smuko vidutiniškai 26%. Vis dėlto iš šių bendrovių tik „Arco Vara” ir „Trigon Property Development” 2008 m. fiksavo nuostolius, o PST, „Merko Ehitus”, „Nordecon International” (buvusi „Eesti Ehitus”), „Jarvevana” dirbo pelningai.
„Dar prieš kelerius metus atpigus paskoloms ir šoktelėjus visų prekių paklausai, aukštyn sukilo ir visa NT rinka. Deja, šis laikotarpis baigėsi ir įmonių 2008 m. rodikliai dabar jau nereprezentatyvūs ir neleidžia vertinti net artimiausio laikotarpio perspektyvų”, – sako Donatas Užkurėlis, „Swedbanko” finansų analitikas.
Jis pažymi, kad NT įmonės šiuo metu gyvena iš sukauptų „lašinių”, o pinigams išsekus reikės pradėti atidavinėti skolas ir tik tuomet įmonėms prasidės tikroji krizė.
„Švedijoje per krizę 1991 m. trys ketvirtadaliai NT plėtotojų bankrutavo. Nenoriu sakyti, kad tas pats bus ir Lietuvoje, bet pripažinkime, didesnių bankrotų mes dar neturėjome, o jie tikriausiai neišvengiami”, – sako p. Užkurėlis ir primena, kad Lietuvoje NT sektorius sudaro iki 20% BVP (palyginimui, JAV – 6%).
Sudėtingą NT rinkos padėtį akcentuoja ir Monika Palaikytė, „Orion Securities” analitikė. Pasak jos, net intensyvus NT kainų mažinimas nebegali lemti rinkos pagyvėjimo.
„Šiuo metu padėtis NT rinkoje yra įtemta. NT vertė yra kritusi, tačiau krizės laikotarpiu sumažėjęs likvidumas, išaugusios skolinimosi sąnaudos, prasta bendra makroekonominė padėtis ir padidėjęs neapibrėžtumas lėmė investicijų į NT nepatrauklumą”, – sako ji.
Neatsispyrė pagundai
„Merko Ehitus” už 2008 m. planuoja išmokėti 0,22 EUR dividendų akcijai, PST – 0,06 Lt, o „Nordecon International” – 0,06 EUR. Įmonių akcininkai dėl jų spręs atitinkamai šiandien, penktadienį ir birželio 1 d.
Tiesa, analitikai pažymi, kad šie dividendai yra daugiau simboliniai, ir nevadina to lėšų švaistymu, nes bendros dividendams numatytos lėšos yra menkos. Pavyzdžiui, PST tam iš viso numatęs 981 tūkst. Lt, o „Nordecon International” – 1,97 mln. EUR.
Pono Užkurėlio teigimu, dividendų mokėjimas dar nerodo, kad bendrovių dabartinė finansinė padėtis yra gera.
Iš santykinių rodiklių jis daugiausia dėmesį siūlo kreipti į akcijos kainos ir buhalterinės vertės santykį (P/BV). Pavyzdžiui, PST P/BV siekia 0,24, bendrovės „Arco Vara” – 0,27, o „Nordecon International” – 0,48.
„Į šį rodiklį galima būtų žiūrėti kaip į apsauginį „buferį” nuostoliams sugerti. Jei šis rodiklis siekia, pvz., 0,5, tai reiškia, kad rinka įkainoja, jog nuostoliai ištrins apie 50% įmonės buhalterinės vertės”, – sako analitikas.
Patrauklios dvi
Ponas Užkurėlis teigia, kad visų biržoje kotiruojamų NT ir statybų bendrovių kapitalo struktūra yra panaši, o rizikingiausiomis jis įvardina nuo vieno NT projekto priklausomą „Trigon Property Development”, 74,1 mln. EUR nuostolių pernai patyrusią „Arco Varą” ir skolų naštą iš ją valdančios „Nordecon International” perėmusią „Jarvevaną”.
Pastaruoju metu Baltijos biržose pastebimas didesnis susidomėjimas 19,6 mln. EUR pelno pernai uždirbusio „Merko Ehitus” ir 24,2 mln. Lt pelną pernai generavusio PST akcijomis.
Susidomėjimą pastarosios bendrovės akcijomis, anot maklerių, skatina lūkesčiai dėl galimo oficialaus pasiūlymo supirkti akcijas didesne nei rinkos kaina. Tai daryti „Panevėžio kelius” ir susijusius asmenis neseniai įpareigojo Aukščiausiasis Teismas. Konkurencijos taryba šiandien spręs, ar leisti „Panevėžio keliams” įsigyti iki 100% PST akcijų.
„Be to, galbūt yra tam tikrų lūkesčių dėl renovacijai numatytų pinigų, į kurių dalį gali pretenduoti PST”, – pažymi p. Užkurėlis. Jis pabrėžia, kad vien „Merko Ehitus” turi apie 800 dar neparduotų butų.
Kita vertus, PST pagrindinė veiklos sritis yra statyba, o šio sektoriaus padėtis, anot p. Palaikytės, taip pat yra prasta.
„Statybų užsakymų apimtis ir pasitikėjimo indeksas yra puikus netolimos ateities rodiklis, atskleidžiantis, kad perspektyvos taip pat nelinksmos. Užsakymai smunka jau nuo 2006 m. vidurio, ir kol kas teigiamų ženklų mažai. Prasčiausia padėtis Lietuvoje, čia užsakymų apimtis balandį buvo mažiausia”, – sako „Orion Securities” atstovė.
Sieja su grąža
Analitikai NT ir statybų rinkos pagyvėjimą sieja su ekonomikos atsigavimu, o išgyventi turėtų tos bendrovės, kurios sugebės prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų.
„Rinkos sąlygos pasikeitė totaliai, todėl įmonės turės atrasti naujų jas tenkinančių maržų, sąlygų ir veiklos galimybių. Akivaizdu, kad visa ši pramonė labai priklausoma nuo kreditinių išteklių, tad teks palaukti šios rinkos atsigavimo”, – sako p. Užkurėlis.
Jis pabrėžia, kad geresnes galimybes išgyventi turės statybų sektoriaus bendrovės, kurios aktyviai dalyvaus ekonomikos skatinimo per infrastruktūros plėtrą projektuose.
Pasak p. Palaikytės, NT rinkos atsigavimą reiktų sieti su investuotojų reikalaujamos grąžos mažėjimu.
„Ateityje smarkiai sumažėjusios palūkanų normos ir didesnis lėšų prieinamumas turėtų lemti investuotojų reikalaujamos grąžos mažėjimą, o tai savo ruožtu skatintų NT rinkos pagyvėjimą. Tiesa, kol kas tarpbankinės palūkanų normos Lietuvoje, kitaip nei, pvz., Skandinavijos valstybėse, išlieka aukštos”, – sako ji.
