Neįprastus namus statantiems entuziastams svarbiausia ekologija
Šiaudinių namų statyba susidomėję kauniečiai nusprendė pirmiausia sau pasistatyti tokius namus, vėliau juos siūlys ir kitiems. Kol didžiausias rūpestis – perprasti šiaudinių pastatų statybos technologinius procesus, parengti statybininkus, šviesti visuomenę.
Pradžia nuo tualeto
Šiaudinių namų statytojų asociacijos pirmininkas Domantas Surkys ir tarybos narys Evaldas Paulavičius, kadaise mokęsi vienoje klasėje, vėl susies gyvenimus – įsikurs kaimynystėje, vaizdingoje vietoje prie Zapyškio. Maža to, abiejų namai bus pastatyti iš šiaudų. Šilumos taupymas ir ekologiškumas – pagrindiniai motyvai statytis tokius namus.
250 ir 300 kv. metrų ploto namai statomi kartu. Dabar pats palankiausias metas šiuos statinius rodyti skeptikams, nes šiaudinės namų sienos dar nepaslėptos, galima įsitikinti jų tvirtumu. Netrukus bus pradėti išorės ir vidaus apdailos darbai.
Rudenį namų fasadai bus nutinkuoti ir nudažyti. Ne specialistas net nepasakys, iš ko jie pastatyti. Pastatų išskirtinumą išduos nebent nendriniai stogai.
Vis dėlto šiaudų namai neapsiėjo ir be klasikinių statybinių medžiagų – teko kloti betoninius pamatus. Mat svarbiausia, kad šiaudų briketai negautų vandens, todėl sienos turi laikytis ant nešlampančio pagrindo.
Statybos iš šiaudų subtilybes naujakuriai pradėjo studijuoti prieš metus. Pirmas ir kol kas vienintelis baigtas šiaudų statinys sklype – lauko tualetas. Juo dabar naudojasi namus statantys darbininkai. Iš pradžių tualetas buvo jų mokymosi bazė. Pirmą šiaudinį tualetą teko nugriauti, nes jis buvo nekokybiškai pastatytas.
„Šiaudus dėti ypač smagu, tai galima daryti su visa šeima”, – tikino E.Paulavičius, dviejų vaikų tėvas. Pasak jo, nesudėtinga dėti šiaudų ryšulius. Tik paskui juos reikia iš viršaus suspausti, sutvirtinti.
Tikisi sutaupyti šilumos
E.Paulavičius suskaičiavo, kad šiaudų namas jam nekainuos pigiau, nei būtų kainavęs tokio pat dydžio karkasinis. Nors skelbiant apie šiaudinių namų pranašumus akcentuojamos mažesnės jų statybos išlaidos, tokio statinio kaina labai priklauso nuo pasirinkto projekto, kitų įmantrybių.
Vien nendrių stogas atsiėjo apie 100 tūkst. litų. E.Paulavičiaus teigimu, buvo galima rinktis ir pigesnę stogo dangą, tačiau vyrui norėjosi, kad ji būtų ekologiška. Juolab kad tai bus pavyzdinis namas.
Keturšlaitis stogas su gerokai užleistais kraštais – optimaliausias stogas šiaudų namui, nes tuomet iš visų pusių ant sienų neužlyja. Saugoti nuo lietaus sienas būtina – į šiaudus patekęs vanduo gali įveisti pražūtingą pelėsį. Stogas užima ypač didelį plotą, todėl brangiai atsiėjo.
Šiaudinis namas gali būti ir šiuolaikiškos formos, pavyzdžiui, kubo. Tačiau tokiu atveju tektų naudoti ir neekologiškų medžiagų, būtų sudėtingiau uždengti, padidėtų išlaidos.
Name sudėti mediniai langai, sienos bus dažomos specialiais ekologiškais dažais. Taip pat dėl ekologiškumo sienos tinkuojamos naudojant ne cementą, bet senolių naudotą molio mišinį.
Investicijas į natūralumą, kaip tikimasi, atpirks sutaupyti mokesčiai už šilumą. Abiejų entuziastų namuose bus įrengtas geoterminis šildymas, o ir patys šiaudų namai spinduliuoja sienose sukauptą šilumą. Tikimasi sutaupyti iki 40 proc. to, kiek tektų mokėti už šilumą įprastame name.
D.Surkio teigimu, joks kitas pastatas nėra toks šiltas, kaip šiaudinis, net rąstinis namas gerokai atsilieka. Jei rąstas būtų 1,5 m storio, tuomet sienų šiluminė varža būtų tokia pati, kaip suspaustų šiaudų.
Yra ir minusų
Šiaudinių namų statytojams, sumaniusiems savo pavyzdžiu įrodyti tokių pastatų pranašumą, teko susidurti su sunkumais.
Pirmiausia, pasak E.Paulavičius, joks architektas nesutiko projektuoti namo, o į šiaudus kaip statybinę medžiagą žiūrėjo su šypsena. Projektuojant šiaudų namą reikalingos specialios žinios. Galiausiai „šiaudininkams” pagelbėjo jauni, dar neišgarsėję architektai.
Kita problema – darbininkai. Šiaudinės statybos entuziastams patiems teko rengti specialistus, o šiems teko darbuotis ne tik statyboje, bet ir ūkiuose. Nupirkus iš ūkininkų iškultus rugių arba kvietrugių šiaudus, reikėjo patiems juos surinkti, sukrauti į sunkvežimius ir atsivežti.
Žaliava buvo renkama iš aplinkinių laukų. E.Paulavičius džiaugiasi, kad ūkininkai jau domisi, kur parduoti šiaudus, ir ateityje žaliavos gauti būsią lengviau. Tiesa, pajamos už šiaudus nėra itin didelės – apie 2 litus už standartinį keturkampį ryšulį.
