Autonominį šildymą įsirengusi moteris dešimt metų bylinėjasi su šilumos tiekėjais dėl to, kad šie reikalauja sumokėti už laiptinės šildymą, nors toje patalpoje net nėra radiatorių.
Verčia mokėti už orą?
Šilumą daugiabučiui tiekianti bendrovė reikalauja padengti bendro naudojimo patalpų šildymo išlaidas ir aiškina, kad nesvarbu, jog radiatorių laiptinėje nėra, esą šiluma sklinda vamzdžiais, kurie yra namo sienose.
Su monopolininku besiginčijanti 60-metė Jadvyga Puškorienė nesutinka ir jau ketvirtą kartą mina teismų slenksčius.
„Jei aš turiu mokėti už jų neva šiltus vamzdžius sienose, tai tegul jie sumoka už mano šiltas sienas, nes aš taip pat šildau namą. Mano butas nuo centralizuoto šildymo yra atjungtas, šildausi dujomis”, – vakar Klaipėdos apygardos teisme savo poziciją gynė moteris.
J.Puškorienė nuo centrinės šilumos tiekimo sistemos atsijungė 2000 metais.
„Gavau gyventojų sutikimą. Įsirengiau autonominį šildymą, vandenį taip pat pasišildau atskirai”, – liudijo pensininkė.
Nuostolių neturėjo atlyginti
Palangoje gyvenanti moteris teismuose susikovė su įmone „Litesko”. Senolė nustėro iš šilumininkų išgirdusi pagrasinimą, kad jei nesumokės skolos, pinigus išieškos antstoliai.
„Aš net nesu pasirašiusi sutarties su šilumos tiekėju, tad, mano manymu, jie net neturi teisinio pagrindo iš manęs reikalauti pinigų, – kalbėjo moteris.
Šilumos tiekėjai gi aiškino, kad name yra šilumos įvadas, rūsyje driekiasi šilumos vamzdžiai, įvadai į butus eina sienomis – visais šiais įrenginiais sklinda šiluma ir už ją reikia mokėti, nes įmonė patiria nuostolių.
Du Palangos apylinkės teismai buvo atmetę „Litesko” ieškinius ir teigė, kad pensininkė neturi pareigos atlyginti šilumos energijos nuostolių, nes ji negauna jokios rūšies energijos.
Anksčiau galiojusios Šilimos tiekimo ir vartojimo taisyklės nenumatė pareigos atlyginti energetikų nuostolių. Nutartį priėmė už akių
Pirmasis teismo procesas vyko dėl 293 litų įsiskolinimo. Šilumos teikėjai liko nieko nepešę, tačiau teismo sprendimo neskundė. Po trejų metų įmonė vėl padavė ieškinį teismui, šį kartą dėl beveik 200 litų ir vėl teismą pralaimėjo.
Trečią kartą palangiškė teisme atsidūrė, kai įmonė pateikė 322 litų ieškinį dėl skolos, susidariusios nuo 2007 metų.
Šį kartą ieškinį nagrinėjusi Palangos teismo teisėja nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir skolininkės nepasivargino iškviesti į teismą, o sprendimą priėmė už akių.
Palangiškė apskundė šį teismo sprendimą.
„Klaipėdos apygardos teismas panaikino jį ir grąžino teismui jį nagrinėti iš naujo”, – kalbėjo J.Puškorienė.
Tačiau dar viename teismo procese 322 litų skola vis dėlto buvo priteista. Vakar moteris dar kartą bandė pagrįsti savo apeliaciją Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai.
Mokėti turi visi
„Aš įsitikinusi, kad iš visų name esančių gyventojų už bendrų patalpų šildymą buvau verčiama mokėti tik aš. Kaimynų sąskaitose nėra eilutės apie bendras patalpas”, – įtarinėjo moteris.
„Litesko” įmonės juristė Ieva Kutkaitienė aiškino, kad moteris baiminasi nepagrįstai, nes kaimynams išlaidos už bendrų patalpų šildymą buvo įrašomos į bendrą eilutę.
„Įmonės atstovė viešai yra pareiškusi, kad nėra net metodikos apskaičiuojant tokius šilumos nuostolius”, – nenurimo palangiškė.
„Metodika yra, turėta omenyje tai, kad nėra atskirai išskirta, kiek šilumos suvartojama laiptinėje, o kiek rūsyje, suskaičiuojami bendri nuostoliai ir padalinami visiems namo gyventojams „, – kalbėjo I.Kutkaitienė. Sąskaita išvertė iš koto
Ginčydama prievolę mokėti už nešildomas laiptines ir rūsį, J.Puškorienė šiais metais gavo dar vieną antausį.
„Anksčiau už tą mistinių vamzdžių sienose šildymą, jie per mėnesį pateikdavo 23, kartais 33 litų sąskaitą. Tačiau šių metų sausį gavau 128 litų sąskaitą. Tai normalu? Tegul įmonė pagrindžia, kuo remdamiesi, ji tokią sąskaitą pateikė”, – piktinosi J.Puškorienė.
„Tai ne vieno mėnesio sąskaita, tai suma, susidariusi už keturis mėnesius”, – patikslino įmonės juristė I.Kutkaitienė.
Senolė nujaučia, kad šis teismo procesas – ne paskutinis. „Jau dabar nurodoma, kad skola išaugo iki 742 litų”, – nuogąstavo moteris.
Tiek šildė, kad užšalo
Dar vienas to paties namo gyventojas taip pat pradėjo minti teismų slenksčius.
„Praėjusį mėnesį už vamzdžių šildymą gavau 71 lito, o mėnesį prieš tai – net 90 litų sąskaita. Jei jie pakabintų radiatorius ir šildytų laiptinę, aš nesiginčyčiau. Tačiau už nieką nesiruošiu nė lito duoti”, – aiškino kitas to paties namo gyventojas Arūnas Staponas.
Vyras tikino, kad pagal higienos normas bendro naudojimo patalpose neturi būti žemesnė nei 16 laipsnių temperatūra.
„Pernai žiemą iki trečiojo aukšto buvo užšalę visi vamzdžiai. Turėjome kviesti avarines tarnybas. Tad kur ta jų šiluma?” – piktinosi vyras.
I.Kutkaitienė pastebėjo, kad radiatorius laiptinėse esą nusprendė nupjauti patys gyventojai.
„O ką tai pakeis, jei jie atsiras? Padidės tik sąskaitos”, – tikino I.Kutkaitienė.
Palangiškis teismo prašo sustabdyti jo įsiskolinimo bendrovei teismo procesą tol, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakys, ar Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymui. Jis taip pat reikalauja išsiaiškinti, ar teisėtai yra įmonė apskaičiuoja šilumos nuostolius.
Žaneta Blochina, „Litesko” komercijos direktorė
Šilimos tiekimo ir vartojimo taisyklės nuo 2005 metų numato vartotojų prievolę padengti šilumos nuostolius. Name, kuriame yra nuo centrinio šildymo atsijungusių butų, numatoma speciali metodika. Jei ji gyventojams netinka, jie gali savo metodą pasiūlyti kainų komisijai, ir mes pagal jį skaičiuosime. Šio namo gyventojai kito metodo nepasirinko. Anksčiau J.Puškorienei bendrų patalpų šildymui suvartotos energijos sąskaitos buvo skaičiuojamos pagal buto projektą, o jame buvo įrašyta, kad bendros patalpos nešildomos. Tačiau išeitų, kad šie gyventojai apgaudinėjo kaimynus ir nemokėjo už bendras patalpas. Ne mes projektą piešėme, projektas buvo rengiamas vartotojo užsakymu. Tačiau įstatymai Lietuvoje galioja visiems ir net bendros sistemos atsijungę gyventojai privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą.
