Ant Drūkšių ežero kranto nauja atominė elektrinė veiks 2020 metais. Tačiau joje bus ne du, o tik vienas reaktorius. Apie tai vakar pranešė energetikos viceministras Romas Švedas. Elektrinei statyti nuspręsta pasitelkti Japonijos koncerną „Hitachi” kartu su jo JAV padaliniu „GE Hitachi”. Tačiau Vyriausybė kol kas nieko neskelbia nei apie japonų keliamas sąlygas, nei apie reaktoriaus statybos kainą ar tikėtiną jo gaminamos elektros kainą.
Susimesti turės visi
„Projektui savo lėšų turės skirti ir „Hitachi”, ir Baltijos valstybės, taip pat Lenkija”, – aiškino R. Švedas.
Investavimo sutartį tikimasi pasirašyti dar šiemet, nors pats viceministras pripažįsta, jog tokie planai – itin optimistiniai.
„Kiek kuri šalis turės elektrinės akcijų (nuo to priklauso, kiek ji turės investuoti), dar visiškai nežinoma. Tai bus žinoma po derybų”, – tvirtino viceministras.
Anksčiau buvo žadėta finansiniam investuotojui pasiūlyti bent 51 proc. elektrinės akcijų, o dabartiniai įstatymai Lietuvą įpareigoja valdyti ne mažiau kaip 34 proc.
Koks bus koncerno „Hitachi” vaidmuo projekte, dar neaišku. Tikėtina, kad viena iš Japonijos koncerno užduočių – surasti jam lėšų.
Pasak R. Švedo, „Hitachi” buvo pasirinkta todėl, kad jos finansiniai pasiūlymai geresni nei kito pretendento – Japonijos koncerno „Toyota” ir JAV „Westinghouse” konsorciumo.
Pernai Lietuva buvo nusprendusi pasitelkti Pietų Korėjos kompaniją „Kepco”, bet paskutiniu momentu ji dėjo į kojas.
Nemato nieko konkretaus
Viceministras R. Švedas griežtai atsisakė nurodyti, kiek gali kainuoti šis projektas ar kiek kainuos jo gaminama elektra. Esą tai paaiškės tik po derybų.
Ekspertai tikina, kad įvertinti Lietuvos apsisprendimą kol kas sunkiai įmanoma, nes neskelbiami jokie finansiniai argumentai.
„Tai keistoka. Juk svarbiausios būtent ekonominės sąlygos: kaip bus statoma atominė elektrinė, kas už tai mokės, už kiek bus pardavinėjama elektra”, – stebėjosi Laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas.
Padėjo Fukušimos tragedija?
Akademiko Jurgio Vilemo nuomone, „Hitachi” pergalę lėmė Fukušimos tragedija.
Po avarijos šioje Japonijos atominėje elektrinėje buvo atšauktas užsakymas statyti naują reaktorių, todėl „Hitachi” suinteresuota panaudoti pradėtą gaminti įrenginį.
„Japonai jau buvo užsakę daug įrangos. Sustabdytos statybos jiems reikštų didžiulius nuostolius”, – sakė akademikas.
Bankai paskolų neduos
„Swedbank” Finansų rinkų departamento vadovas Tomas Andrejauskas teigė, kad nusprendus statyti tik vieną reaktorių naujos atominės elektrinės projektas tapo realesnis.
„Bankai atominėms elektrinėms statyti pinigų tikrai neskolins – tai pernelyg rizikinga. Paskolų gauti įmanoma tik statyboms baigiantis, kai jau bus žinomi elektrinės darbo ir atsipirkimo terminai. Todėl pinigus skolinti turės investuotojas. Jeigu bus tik vienas reaktorius, japonai galbūt pajėgs patys finansuoti projektą. Juolab kad šioje šalyje veikia stiprios eksporto rėmimo agentūros, remiamos vyriausybės, kurios suteikia paskolas stambiems eksporto projektams įgyvendinti”, – sakė „Swedbank” analitikas.
Pastatė nemažai
* Lietuvai „Hitachi” siūlo savo sukurtus ABWR tipo atominius reaktorius. Šių reaktorių standartinė galia yra 1385 megavatai.
* Penki tokie reaktoriai jau veikia Japonijoje (tačiau ne Fukušimoje). Du baigiami įrengti Taivane, dar keturi nauji statomi Japonijoje.
* Yra ketinimų ABWR reaktorius statyti Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau šių planų stadija – preliminari.
* ABWR reaktoriai priskiriami vadinamajai trečiajai – moderniausiajai atominių reaktorių kartai. Jie gali veikti mažiausiai 60 metų (antrosios kartos – mažiausiai 40 metų).
* ABWR yra karšto vandens reaktoriai, tad veikia panašiu principu kaip ir Fukušimos, Černobylio ar senoji Ignalinos atominė elektrinė. Karšto vandens reaktoriai šiuo metu veikia trečdalyje pasaulio elektrinių.
* Japonijos korporacija „Hitachi” yra trečia pagal dydį technologijų kompanija pasaulyje (po „Samsung” ir „Hewlett-Packard”).
* Atominius reaktorius gamina koncerno padalinys „GE Hitachi Nuclear Energy” – bendra „Hitachi” ir JAV milžinės „General Electric” įmonė.
