Lietuvoje smarkiai brangstant šilumos energijai ir ekspertams siūlant įvairius problemos sprendimo būdus, speciali darbo grupė nagrinės galimybes finansuoti daugiabučių namų modernizavimą.
Premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu sudaryta darbo grupė turėtų įvertinti, kokios yra ES finansinės paramos galimybės modernizuojant daugiabučius namus.
Darbo grupėje taip pat yra Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, Vyriausybės kanceliarijos, Aplinkos, Finansų, Ūkio ministerijų, Šilumos tiekėjų asociacijos bei Statybos ir projektavimo centro specialistų.
Be to, spalį tikimasi gauti Briuselio pritarimą būsto renovacijos programoms finansuoti skirti 25 mln. eurų (86 mln. litų) iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo.
Finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi iki rudens suformuoti specialųjį programų fondą būstui renovuoti. Šiam fondui bus skirta apie 163 mln. litų paramos iš ES struktūrinių fondų. Jis skolintų lėšas už simbolinį atlygį – apie 0,5 proc. metinių palūkanų.
Finansų ministerija taip pat siūlo būsto paskoloms taikomą pajamų mokesčio lengvatą taikyti gyventojų iš bankų paimtoms paskoloms būstui renovuoti.
Šią savaitę Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis ragino pradėti masiškai renovuoti daugiabučius namus nelaukiant, kol patys gyventojai tam prisiruoš.
„Esu pasiūlęs premjerui planą, kaip išeiti iš būsto šildymo aklavietės. Gyventojų neturėtų būti klausiama, ar jie nori atnaujinti būstą. Tiesiog būstas turi būti apšiltinamas, o gyventojai to nepajustų – tai būtų finansuojama iš sutaupytos energijos”, – interneto portalui delfi.lt tvirtino R.Kuodis.
Pasirinkus tokį būsto renovacijos modelį už šildymą gyventojai mokėtų tiek, tarsi jie nebūtų būsto atnaujinę, o statybos bendrovė finansuotų visą schemą iš esamų ir buvusių energijos sąnaudų skirtumo.
„Šią schemą yra pasiūlęs Pasaulio bankas. Ji efektyvi, nes, pavyzdžiui, pensininkai būstui renovuoti vargu ar rastų papildomą litą”, – sakė analitikas.
