Šie metai IT rinkai atnešė „iPhone”, našesnius procesorius, didesnę konkurenciją, įdomių idėjų
Metų sandūroje
„e Dienos” skaitytojams siūlome pažvelgti į 2007-uosius, apibendrinti svarbiausias tendencijas bei įvykius informacinių technologijų (IT), telekomunikacijų bei interneto srityse. Kartu – pamėginti prognozuoti, kas laukia kitąmet. Po metų bus galima peržvelgti, ką prognozavome taikliai, o kur apsirikome.
Šiame numeryje pateikiame trumpą svarbiausių Lietuvos IT rinkos tendencijų, kompiuterių, mobiliųjų telefonų, programinės įrangos apžvalgą. Kitoje „e Dienoje”, kuri pasirodys jau 2008-aisiais, aprašysime interneto bei ryšių, taip pat ir kompiuterinių, saugumo sritis.
Pirko įmones
Lietuvoje šįmet viena reikšmingiausių IT rinkos tendencijų – suaktyvėjęs užsienio kapitalo ėjimas į šalies IT įmones. Prieš pat Kalėdas vienos didžiausių IT grupių „Sonex” kontrolinį paketą įsigijo Norvegijos „Ementor” kompanija. Kiek anksčiau per 50 proc. „Sintagmos” akcijų nusipirko didžiausia Lenkijos IT kompanija „Asseco Poland”.
Toks didesnių užsienio kompanijų atėjimas rodo, kad užsieniečiai pastebėjo lietuvių potencialą. Tai kartu ir naujas finansinis pajėgumas bei galimybė Lietuvos įmonėms aktyviau dalyvauti tarptautinėje rinkoje, vykdyti didelius projektus užsienyje.
Be užsienio kapitalo, rinkoje konsolidaciją pradėjo ir ambicinga „Invaldos” valdoma „Positor” bendrovė, ketinanti atsiriekti 30 proc. rinkos per keletą metų. Šįmet bendrovė jau įsigijo „Informatikos pasaulį”, o praėjusios savaitės pabaigoje – „Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugas”. Tai vienos seniausių Lietuvos IT bendrovių „Baltic Amadeus” antrinė įmonė.
ES lėšos bei augantis verslas šįmet buvo IT rinkos varikliai. IT paslaugų rinka šiais metais šoktelėjo apie 30 proc.
Specialistų stygius
Kitais metais IT paslaugų rinką turėtų gerokai paskatinti ir darbuotojų trūkumas. Siekdamos efektyvinti savo veiklą šalies bendrovės vis daugiau gręšis į IT sistemas, kurios padės išvengti papildomų išlaidų samdantis daugiau darbuotojų.
Specialistų trūkumas suaktyvins ir IT veiklos perdavimą trečiosioms šalims – specializuotoms IT paslaugų įmonėms („IT outsourcing”).
Kitais metais ir toliau turėtų aktyviai konsoliduotis rinka. Laukiama ryškiausia „žvaigždė” – minėtoji „Positor” bendrovė.
Daugiau nešiojamųjų prietaisų
Didžiausia šių metų naujiena kompiuterinės įrangos srityje – nešiojamųjų kompiuterių įsigalėjimas. 2007-aisiais jų pardavimas jau pralenkė stalinių kompiuterių pardavimą ir kai kuriuose prekybos tinkluose iš trijų parduodamų kompiuterių du buvo nešiojamieji.
Itin smarkiai šįmet išaugo plokščiaekranių televizorių pardavimas – maždaug trigubai. Ėmė daugėti ir GPS navigacijos įtaisų, prognozuojama, kad kitąmet šis augimas gali įgauti dar didesnį pagreitį.
Visos akys – į „iPhone”
Nuo pat metų pradžios iki jų pabaigos viso pasaulio technologijų entuziastų dėmesį buvo prikaustęs „Apple iPhone”, nors jis tik metų pabaigoje oficialiai buvo pradėtas pardavinėti už JAV ribų.
Šio aparato, kaip ir daugelio kitų „Apple” gaminių išleidimą lydėjo masinė isterija. Tačiau telefonas pagyrų nusipelno – ypač dėl valdymo. Pasirodęs „iPhone” gerokai pakėlė telefonų ir kitų mobiliųjų prietaisų valdymo patogumo kartelę. Daugiausia tam įtakos turėjo inovatyvi „multi-touch” technologija, leidžianti vienu metu atpažinti kelis prisilietimus prie ekrano.
Jeigu iki šiol prisilietimui jautrūs ekranai nebuvo itin patogūs, dėl tinkamai įgyvendintos „multi-touch” technologijos jis gali tapti vienu pagrindinių kompiuterių, mobiliųjų telefonų, grotuvų ir kitų įtaisų valdymo būdų.
„Microsoft” jau yra pademonstravusi produktą su „multi-touch” technologija. Tai „Surface” kompiuteris, skirtas montuoti į įvairius paviršius, pavyzdžiui, stalus. Jame pirštais galima stumdyti įvairius objektus, tokius kaip nuotraukos.
Internete taip pat buvo pasirodžiusi informacija, kad „Apple” ketina išleisti ir nešiojamąjį, vadinamąjį planšetinį, kompiuterį („tablet PC”), kuriame būtų naudojamas prisilietimui jautrus ekranas.
Kaip prognozuojama, kitais metais arba kiek vėliau Lietuvoje jau gali pasirodyti ir namams skirti serveriai. JAV šie gaminiai jau parduodami. Tai kompiuteriai, skirti jungti į namuose esančius kompiuterių tinklus ir skirti saugoti bei dalytis nuotraukomis, filmais, muzika bei kitokia medžiaga.
Taip pat gali pasirodyti ir televizoriai su integruotais belaidžio ryšio adapteriais. Į šiuos televizorius per belaidį tinklą galima perduoti filmus ar nuotraukas iš kompiuterio.
Atomų link
Kita žymi metų naujiena – „Intel” metų pabaigoje išleisti nauji procesoriai, pagaminti naudojant 45 nanometrų (nm) technologiją.
Dėl šios technologijos į tą patį lustą telpa daugiau tranzistorių ir galima efektyviau panaudoti elektros energiją. Pastaroji – elektros energijos taupymo kryptis – taip pat bus ryški kitąmet. Kai kurių rinkos dalyvių teigimu, kompanijos, pirkdamos kompiuterius, jau dabar kaip vieną pagrindinių kriterijų iškelia energijos suvartojimą.
Pagrindinė „Intel” konkurentė prie 45 nm technologijos ketina pereiti kitąmet.
Telefonai rodys kryptį
Be „iPhone”, kita mobiliųjų telefonų rinkos tendencija – aparatai su GPS vietos nustatymo įtaisais. Nors iki šiol jau buvo aparatų, turinčių šią galimybę, tačiau šiais metais pasirodę keli „Nokia” modeliai su GPS rodo, kad ateityje tai gali tapti tokiu pat įprasta mobiliojo telefono galimybe, kaip integruotas fotoaparatas.
Ambicingus „Nokios” planus navigacijos srityje demonstruoja ir „Navteq” – vienos iš dviejų didžiausių pasaulyje skaitmeninių navigacijos žemėlapių sudarytojų įsigijimas.
Kartu su telefonų išleidimu pradėta teikti ir prenumeruojama navigacijos paslauga „Nokia Maps”, kuri nuo paplitusių automobilių sistemų skiriasi tuo, kad žemėlapiai yra pateikiami nemokamai, o mokėti reikia tik už žodžiu tariamus navigacijos nurodymus.
„Nokios” žingsniai sukėlė judėjimą rinkoje – Olandijos navigacijos įtaisų gamintoja „TomTom” kiek vėliau, nugalėjusi kitą gamintoją „Garmin”, sutarė įsigyti „Navteq” pagrindinę konkurentę „Tele Atlas”.
Reikia tikėtis, kad šie pokyčiai turės daug įtakos navigacijos rinkai ir lems dar vieną kainų kritimo bangą bei naujų produktų pasirodymą.
Kelią pigiems kompiuteriams
2007-uosius galima bus prisiminti ir kaip metus, kai atsirado pirmieji itin pigūs nešiojamieji kompiuteriai. Pirmasis toks gaminys – „One Laptop Per Child” organizacijos sukurtas kompiuteris XO, skirtas trečiojo pasaulio šalims. Patvarus, galintis prisijungti prie interneto belaidžiu ryšiu, naudojantis „flash” tipo atmintį, skirtas pagrindinėms užduotims kompiuteris pelnė daugelio simpatijas.
Nors iš pradžių buvo planuota jį pardavinėti tik šių šalių vyriausybėms, rudenį jų buvo pasiūlyta įsigyti ir privatiems vartotojams. Tiesa, šiems tenka mokėti dvigubą kainą – apie 400 JAV dolerių, už kuriuos pirkėjas gauna vieną kompiuterį, o kitą padovanoja vargstančioms šalims.
Neilgai trukus panašų kompiuterį, pavadintą „Eee PC”, pasiūlė „Asus” kompanija. Šis laisvai parduodamas kompiuteris irgi skirtas tik pagrindinėms užduotims, internetui naršyti, kainuoja kiek daugiau nei 1000 litų.
Pastarieji kompiuteriai nurodo vieną kryptį, kuria kitąmet aktyviau pradės eiti kiti nešiojamųjų kompiuterių gamintojai. Tai „flash” tipo atminties naudojimas vietoje kietųjų diskų. Kol kas vadinamieji „solid-state disk” (SSD) yra bene 10 kartų brangesni, tačiau prognozuojama, kad kainos kitąmet kris.
Tiesa, tokių atminčių kitais metais galima tikėtis veikiau brangiausiuose, itin mobiliuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose, kuriems aktualu mažas svoris ir taupus energijos vartojimas.
Naujoji „Windows Vista”
Programinės įrangos kompiuteriams srityje daugiausiai naujienų sukosi apie „Microsoft”. Pirmiausia tai – naujoji „Windows Vista” operacinė sistema.
Ilgai laukta ir daug analizuota, pasirodžiusi ji kiek nuvylė vartotojus ir sukėlė mažiau entuziazmo, negu buvo tikėtasi.
Nors ekspertai giria „Vistą” dėl šios gerokai patobulinto saugumo, „Microsoft” gana smarkiai pakeitė valdymą. Todėl įpratusiems prie „Windows XP” sistemos naujoji „Vista” galėjo pasirodyti nepatogi.
Nepaisant to, „Microsoft” deklaruoja, kad tai viena sėkmingiausiai parduodamų operacinių sistemų. Tiesa, tam yra objektyvių priežasčių – beveik visi kompiuterių gamintojai jau nuo metų vidurio perėjo prie sistemos „Vista”, tad pirkėjams ši sistema, galima sakyti, buvo įbrukta.
Tačiau gamintojams nauja operacinė sistema reiškė pagyvėjusį pardavimą, mat „Vista” reikalauja galingesnių kompiuterių.
Baigta monopolijos byla
Nemenko ažiotažo šįmet sulaukė Europos Komisijos (EK) byla prieš „Microsoft” dėl šios naudojimosi dominuojama padėtimi kompiuterių operacinių sistemų rinkoje.
ES Pirmosios instancijos teismas atmetė „Microsoft” pateiktą apeliaciją ir pritarė visiems 2004 m. EK padarytiems sprendimams.
Tarp jų – pripažinimas, kad „Microsoft” neteisėtai naudojosi dominuojama padėtimi siekdama sukliudyti konkurentams, įpareigojimas atskleisti serverių tarpusavio bendradarbiavimo protokolus konkurentams prieinamomis sąlygomis ir už gerokai mažesnę kainą, negu siekė „Microsoft”.
Taip pat – sumokėti beveik pusės milijardo eurų baudą už konkurencijos pažeidimus ir dar 280,5 mln. eurų – už įsipareigojimų nesilaikymą.
„Microsoft” taip pat galų gale nusprendė nebeskųsti šio sprendimo, o vykdyti įsipareigojimus. Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad „Microsoft” jau pasidalijo savo protokolų technine informacija su tinklo programinės įrangos „Samba” kūrėjais.
JAV programinės įrangos korporacija šį rudenį sulaukė ir kito smūgio: pirmuoju bandymu jai nepavyko pelnyti tarptautinės standartų organizacijos ISO pripažinimo naujajam dokumentų formatui „Open XML” ir paversti jį pasauliniu standartu.
Tiesa, pakartotinis svarstymas nukeliamas į kitų metų vasarį ir manoma, kad „Open XML” vis dėlto turėtų tapti standartu.
„Google” plečiasi
Gali kilti klausimas: kodėl „Google” atsidūrė prie programinės įrangos, o ne prie interneto? Tai dėsninga, nes internetinės tarnybos, ypač „Google”, paslaugos buvo ir ateityje bus svarbūs tradicinės programinės įrangos gamintojų konkurentai.
Tai patvirtina ir „Microsoft”, kuri ilgai dirbo kompiuterių programų srityje ir tik neseniai į kovą su „Google” pasitelkė „Windows Live” internetinių tarnybų paketą.
Šiuo metu „Google” pakete – internetinės dokumentų, elektroninių skaičiuoklių, prezentacijų kūrimo bei kalendorių paslaugos. Žinoma – ir elektroninis paštas. „Microsoft” internete kiek atsilieka – bandoma rasti sprendimą, kuris netrukdytų parduoti įprastą programinę įrangą.
Svarbu tai, kad abu didieji konkurentai – „Google” ir „Microsoft” – internetines tarnybas beveik iškart pateikia su lietuviškomis sąsajomis.
Kiti metai žada dar įdomesnę kovą šioje srityje. Iš „Google” greičiausiai sulauksime internetinės failų saugyklos – tokią paslaugą kai kurių šalių internautams jau teikia „Windows Live”.
Be to, šios internetinės tarnybos aktyviau turėtų reikštis ir mobiliųjų telefonų srityje. Kai kurios „Google” paslaugos jau prieinamos ir mobiliojo telefono vartotojams.
Ši apžvalga parengta remiantis „e Dienos” surinkta medžiaga, užsienio žiniasklaida, interviu su „Microsoft Lietuvos” vadovu Mindaugu Glodu, bendrovės BMS direktoriumi Artūru Afanasenka, „Hewlett-Packard” atstovais Evelina Rimkiene ir Mantu Gabrijolavičiumi.
