Gavus didžiules sąskaitas už šildymą skundai tikrintojams gyvenimo nepalengvina.
Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) tvirtina, kad nors dažnai gyventojai piktinasi gautomis sąskaitomis, tokie pasipiktinimai dažniausiai būna juridiškai nepagrįsti ir sąskaitos pasiskundus nesumažėja.
„Kai žmonės skundžiasi dėl neteisingų sąskaitų, beveik visi šie skundai nepasiteisina, nes niekaip kitaip negali jų paskaičiuoti, kaip tik specialia programa, į kurią įvedami skaičiai. O šie skaičiai imami iš šilumos apskaitos prietaisų, kurie įrengti namo įvade”, – delfi.lt apie skundus dėl sąskaitų dydžių sakė VEI Priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas šilumai Algimantas Žiaunys.
Jo teigimu, šiemet skundų dėl šildymo sulaukiama maždaug dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.
„Dabar eina skundai po skundų. Kasdien ateina nuo dviejų iki penkių skundų”, – kalbėjo jis.
Pasiteisina dėl storžieviškumo
Praėjusiais metais centralizuotai teikiamu šildymu inspekcijai skundėsi 338 žmonės, maždaug trečdalis jų skundų pasitvirtino, dar maždaug penktadalis – iš dalies.
„Pasiteisinantys skundai dažniausiai būna dėl administruojančių įmonių storžieviškumo, nerangumo, nesikalbėjimo su žmogumi, temperatūros nereguliavimo”, – delfi.lt sakė laikinasis inspekcijos viršininkas Vytautas Miškinis.
Jo teigimu, dažnai žmonės piktinasi sąskaitos dydžiu nepagalvodami apie priežastis.
„Žmonės piktinasi gavę tik 600 Lt pensijos ir 600–700 Lt sąskaitą už šildymą. Diskutuoti su šilumos vartotojais apie kainas sunku, nes žmonės nežiūri, kokia yra kilovatvalandės kaina, jie žiūri, kaip sąskaita veikia jų šeimos biudžetą. Lietuviškos pensijos ir algos yra vienos mažiausių Europoje, o sąskaitos už energiją – vidutiniškai kaip Europoje”, – situaciją apibūdino V. Miškinis.
Anot pašnekovo, būtina renovuoti dar sovietmečiu pastatytus daugiabučius, taupiai naudoti šilumą.
„Žinoma, būtina renovuoti namus, tada ir šių problemų sumažės. Taip pat galbūt vertėtų pagalvoti apie šilumą butuose. Šilumininkų skaičiavimu, 2 laipsniais padidinta šiluma bute per mėnesį jo savininkui kainuoja apie 100 Lt. Pagal higienos normas, normalaus sudėjimo žmonėms, išskyrus labai liesus ir labai senus, bute visiškai pakanka 18-20 laipsnių šilumos”, – kalbėjo V. Miškinis.
Problema – ne apskaita
Daugiabučių bendrijas vienijančios asociacijos „Būsto rūmai” prezidentas Juozas Antanaitis delfi.lt taip pat sakė, kad nors šildymo sąskaitos sulaukia didelio pasipiktinimo, tačiau problema yra didelis šilumos sunaudojimas, o ne neteisinga apskaita.
„Praktika rodo, kad kompiuterinė apskaita pagal paties buto savininko pasirinktą metodą būna teisinga. Mes nesuprantame, kas yra šiluma, nes mes jos neužuodžiame, neužčiuopiame ir nežinome, kad mes galime jos labai daug ir be reikalo pripirkti”, – sakė jis.
J. Antanaičio teigimu, problemos kyla todėl, kad gyventojai sunaudoja daug energijos.
„Mes bergždžiai šilumą išleidžiame per langus ir duris, o po to verkiame, kad daug reikia mokėti. Čia yra ne „žulikavimas”, o mūsų nesugebėjimas susitvarkyti”, – tvirtino jis.
Delfi.lt primena, kad absoliučią daugumą centralizuotai teikiamos šilumos Lietuva gamina degindama rusiškas dujas, kurių tūkstantis kubinių metrų prie sienos kainuoja per 800 Lt.
Ne viena Vyriausybė yra akcentavusi būtinybę renovuoti sovietmečiu pastatytus daugiabučius, tačiau iki šiol modernizuoti tik keli šimtai jų. Šiemet pagal naująją renovavimo programą modernizuotis panoro dar šeši. Tačiau iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 20 tūkst. senos statybos daugiabučių.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija anksčiau skelbė, kad sausį šildymas brangiausiai kainavo Naujosios Akmenės Nepriklausomybės gatvėje 24 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojams – už 60 kv. m buto šildymą čia teko pakloti 1156 Lt.
Tuo tarpu Vilniaus Sviliškių g. 4 daugiabutyje tokio paties dydžio buto šildymas kainavo 147 Lt.
