Sprendimus dėl lėšų einamajam daugiabučio namo remontui turi priimti gyventojai – tokią nuostatą siūloma įtvirtinti teisės aktų pakeitimais, kuriems vakar pritarė Vyriausybė.
Civilinio kodekso pataisose aiškiai nurodoma, jog Vyriausybė tik parengs ir patvirtins pavyzdinę lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų pinigų naudojimo ir apsaugos tvarką.
„Tačiau tai nereiškia, kad naujoji tvarka bus privaloma visiems. Atvirkščiai, gyventojai patys turi nuspręsti, kas geriau – reguliariai kaupti lėšas, ar gyventi nuo avarijos iki avarijos, kai didelę lėšų sumą reikia sukaupti per labai trumpą laiką. Jei gyventojai balsuos prieš kaupimą, jokios lėšos iš jų nebus renkamos, tačiau tokį sprendimą priėmusio daugiabučio gyventojai vėliau neturėtų kaltinti valstybės institucijų, esą jos nesirūpina jų gyvenimo kokybe.
Naujoji tvarka atiduoda sprendimą į gyventojų rankas – jie gali pasinaudoti Vyriausybės siūlymais, o gali ir abejingai laukti pirmos rimtesnės avarijos ir padengti su jos šalinimu susijusias išlaidas, kaip yra dabar”, – akcentuoja aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Ministro teigimu, vienas pagrindinių tikslų rengiant pataisas, buvo siekis apsaugoti gyventojus nuo daugiabučius administruojančių bendrovių savivalės. Dabar administratoriai gali savo nusistatyta tvarka rinkti – o dalis jų ir renka – tos pačios paskirties įmoką, tik, galbūt, kitaip jį pavadinę. Tačiau gyventojai net neturi galimybių sužinoti, kur tie pinigai patenka, kiek jų sukaupta, kam jie naudojami. Todėl Vyriausybė ir siūlo parengti aiškią, skaidrią ir kelią piktnaudžiavimams užkertančią tvarką. Tikimasi, jog tai padės sumažinti Aplinkos ministeriją pasiekiančių nusiskundimų skaičių dėl to, kad gyventojų kaupiamos lėšos nepagrįstai naudojamos net ir įsiskolinusių kaimynų įsipareigojimams padengti.
Planuojama, jog kaupiamos lėšos būtų naudojamos tik gavus gyventojų pritarimą: pavyzdžiui, kilus būtinybei remontuoti stogą, keisti duris ir pan.
Seime laukiama diskusijų dėl siūlymų supaprastinti gyventojų sprendimų priėmimo tvarką. Vyriausybė siūlo nustatyti, jog pirmą kartą daugumai nepriėmus sprendimo, antrą kartą sprendimui pakaktų jau 25 proc. +1 balso.
„Norėčiau pabrėžti, jog kartu yra nustatoma, kad supaprastinta tvarka negali būti taikoma sprendimams dėl lėšų skolinimosi ar kitais įstatymuose numatytais atvejais, kai reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma”, – teigia G. Kazlauskas.
Keičiama ir tvarka dėl sprendimų priėmimo tose bendrijose, kurios jungia kelis ar net kelias dešimtis daugiabučių, tarpusavyje nesusijusių inžineriniais tinklais.
Jei vieno iš tokių daugiabučių gyventojai šiandien norėtų kaupti lėšas būsimiems namo remonto darbams, jiems būtų reikalingas visos bendrijos pritarimas. Sulaukti jo ne visada paprasta, kartais – išvis neįmanoma. Tuo tarpu pagal naująją tvarką sprendimo priėmimui pakaktų tik to paties daugiabučio gyventojų valios.
Aplinkos ministerijos informacija
