Pelijančios sienos, patalpoje 12 laipsnių šilumos, o išlaidos apšildymui siekia 800 litų per mėnesį. Tokiomis sąlygomis gyvena Tomo gatvės 10 namo gyventoja.
Senamiestyje su vyru gyvenanti Rima Kaubrienė trejus metus kovoja, kad bute galėtų įsirengti dujinį šildymą, bet vis sulaukia neigiamo atsakymo.
Vieno aukšto pastate esantis moters butas šiuo metu yra apšildomas elektra. Išaugus elektros energijos kainoms, moteris neįsivaizduoja, kaip reikės išsimokėti už šią paslaugą.
Klaipėdietė pasakojo, jog per mėnesį vieno kambario buto, kurio plotas siekia 42 kvadratinius metrus apšildymui, išleidžia 800 litų. 350 litų R.Kaubrienė sumoka už sunaudotą elektros energiją, dar 495 litų ji išleidžia dujų balionų įsigijimui – per mėnesį jų sunaudojami trys.
„Tiek pinigų išleidžiame, o kambaryje tebūna 12 laipsnių šilumos. Bute kaupiasi drėgmė. Visos sienos supelijusios, rūbų negali į spintą susidėti. Net svečius gėda priimti. Visur tvyro pelėsių kvapas. O remontus pavasarį darėme. Taupome kaip tik galime. Vakarais net šviesos nejungiame. Prie žvakės sėdime. Priešingi atveju bankrutuotume”, – guodėsi moteris.
R.Kaubrienė pasakojo, jog elektrinis šildymas Tomo gatvės 10 name įrengtas prieš jai čia atsikraustant. Čia esantis trys butai ir parduotuvės šildomos elektra.
„Iš karto supratome, kad neišsimokėsime. Kreipėmės į savivaldybės Energetikos komisiją dėl leidimo dujinio šildymo įrengimui, bet jo negavome. Motyvavo, kad name yra veikianti sistema su šiluminiu centru. Tačiau jis tiekia šilumą kitiems namams. Mes neturime galimybių prisijungti prie mazgo, nes jis kitame namo gale, o visi vamzdžiai nupjauti. Tada pasiūlė išsikraustyti iš buto”, – tvirtino klaipėdietė.
Klaipėdos savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Vaitukaitis aiškino, jog šildymas tiekiamas pagal specialų planų.
Jame numatyta, kad senamiestyje galimas centralizuotas ir elektrinis šildymas. Šildymas dujomis galimas tik išskirtiniais atvejais, kai neįmanomas pirmas ir antras variantai.
„Vietoje dujinio šildymo bute galima įsirengti modulius – katilą, kuris jungiamas tiesiai į šilumos trasą, su apskaitos prietaisu”, – pabrėžė J.Vaitukaitis. Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio komiteto, į kurį kreipėsi moteris, nariai paskaičiuoti, kuris variantas labiau apsimoka.
Nuspręsta nuvažiuoti į butą, apžiūrėti, ką galima padaryti ir pateikti rekomendacijas klaipėdietei.
