Vis dažniau griūvantys Šiaulių regiono dvarai sulaukia paramos. Sutvarkyti ir restauruoti jie tampa naujomis kultūros erdvėmis aplinkiniams gyventojams, kiti, tokie kaip Burbiškio, Pakruojo dvarai, žinomi ir už šalies ribų, sulaukia daug lankytojų.
Pakėvio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII amžiaus. Sovietmečiu jame buvo ūkio kontora, gyveno žmonės. Atkūrus nepriklausomybę dvarą atsiėmė savininkų palikuonys, tačiau netrukus pardavė. Paskui dvaras turėjo dar kelis šeimininkus, apgriuvo ir sunyko. Prieš 7 metus dvarą įsigijo dabartiniai savininkai. Padedant Europos Sąjungos (ES) fondams, dvaras atgimė .
Prie daugiau nei 1,5 mln. litų europinių pinigų savininkai pridėjo dukart tiek savų. Sutvarkyta aplinka, kruopščiai atkurtas pastato vidus.
„Senas daiktas visada turi aukštą kainą ,čia investuota nemažai pinigų, kuri turi pateisinti kultūros paveldą mylinčių žmonių lūkesčius“, – kalbėjo verslininkas Petras Račkauskas.
Paliesių dvarui pasisekė mažiau. Praėjusio amžiaus pradžioje statytas neogotikos stiliaus dvaras ir bemaž 50 metų senesnis medinis svirnas kadaise priklausė grafams Liutikams. Neseniai kultūros ministro sprendimu dvaras paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Paveldosaugininkai tikisi, kad ir šis dvaras atgims.
„Šio dvaro ir sodybos savininkai daro žygius ,imasi veiksmų, tvarko rengia projektinę dokumentaciją tvarkymui, manau, kad darbai už kokių metų kitų prasidės“, – sakė Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Zenonas Stundžia.
Šiaulių regione išlikę apie šimtą dvarų. Sutvarkytų ir restauruotų, dažniausiai už ES fondų lėšas – vos dešimtadalis. Tarp jų garsūs Pakruojo, Burbiškio, Kurtuvėnų dvarai, kituose – tebevyksta darbai.
Paveldosaugininkų teigimu, daugelį dvarų dar galima išsaugoti ateities kartoms, tačiau tam reikia atsakingesnio jų savininkų požiūrio.
